Tokios viltingos mintys aplanko, savo kelionę bebaigiant vasariui. Tiesa, dar gali tekti saugotis nepaslysti ir stebėti, kad koks nors varveklis ant galvos nenukristų. Slysti ir susilaužyti koją ar ranką, kai į duris beldžiasi pavasaris, būtų didžiulė nesėkmė. Žiemos pradžioje tie paslydimai ir lūžiai labiau tinka ir nėra taip skaudu. O varveklio užkritimas tiesiog būtų mums pastaba, jog retai žvelgiame į dangų. Bet gal šito jau ir nebebus, juo labiau kad šiais metais ir švilpikas, ir mūsų barsukas išpranašavo ankstyvą pavasarį.