„Gelsvos, drungnos, šiltos tingios rudens dienos – ypač „skanios“. Jos verčia jaustis pakylėtai ir pastebėti mažus gyvenimo gražumus, tokius, kaip pasislėpimas po šilta antklode žiūrint filmus; vilnonių kojinių mūvėjimas po įvairiaspalviais guminiais botais; mėgavimasis šiluma, kurią dovanoja židinys, arbatos puodelis, mėgstamiausias megztukas, pasislėpus po skėčiu, einat gerai pažįstamu keliu dainuoti ir šokinėti per balas, lyg niekas tavęs nemato ir negirdi.