Antazavės dvaro bibliotekoje veikia XIX amžiaus religinės literatūros paroda iš Zarasų krašto muziejaus fondų. Ekspozicijoje galima apžiūrėti 31 leidinį lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis.

Gyvybingi archyvų šaltiniai pateikia vis naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus. Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė atskleidė iki šiol nežinotų duomenų apie XVI–XVIII a. Mažosios Lietuvos lituanistinį paveldą.

Šiais metais LR Seimas pirmą kartą įteisino atmintiną datą − Reformacijos dieną spalio 31 d. Reformacijos istorijos Lietuvoje kontekste Kėdainiai yra vienas iš svarbiausių miestų, kuriam reformacijos judėjimas padarė didelę įtaką, akivaizdžiai matomą iki šiol. Pateikiame Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės straipsnį „Protestantizmas Kėdainiuose″.

Manau, neklysiu, sakydamas, kad vienas iškiliausių vasario įvykių – Vilniaus knygų mugė, kuri vyksta šiomis dienomis. Nuo 2000-ųjų kasmet rengiamą Vilniaus knygų mugę jau galima prilyginti tokioms mugėms Frankfurte, Leipcige, Geteborge, Londone, Maskvoje, Varšuvoje ir kt. Mugė pagal lankytojų skaičių aplenkia automobilių ir statybų parodas. Tiesa, skeptikai ir toliau tvirtina, kad žmonės neskaito. Arba – kad ateina į mugę nusipirkti knygų pigiau. Tačiau kam jų pirkti, jeigu neskaito?