Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dariaus Tvardausko nuotr.
Darius TvardauskasŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
XIX amžiuje religinės knygos vis dar sudarė gausiausią literatūros dalį, nors buvo spausdinama vis daugiau populiarių grožinių kūrinių.
Daugiausia buvo spausdinama maldaknygių – maldų knygų, skirtų pasauliečiams. Maldų tekstai – vienas ankstyviausių ir pamatinių bažnytinės literatūros žanrų. Lietuviškos spaudos draudimo metais knygnešiai iš Prūsijos į Lietuvą daugiausia gabeno maldaknyges, iš jų daraktoriai valstiečių vaikus mokė skaityti.
XIX amžiuje išleista daugybė Biblijos tekstų. Judėjai šventu pripažįsta tik pirmąją Biblijos dalį – Senąjį Testamentą, krikščionys ir antrąją dalį – Naująjį Testamentą. Pirmasis visą Bibliją į lietuvių kalbą 1579–1590 m. išvertė liuteronų kunigas Jonas Bretkūnas.
Įspūdingi XIX amžiuje Italijoje ir Vokietijoje spausdinti mišiolai – svarbiausios katalikų liturginės knygos, pasižyminčios išskirtine poligrafine kokybe ir meniškomis iliustracijomis. Verti dėmesio ir brevijoriai – katalikų dvasininkų maldynai.
Tuo metu populiarūs buvo garsių dvasininkų pamokslų rinkiniai, šventųjų gyvenimų, jų atliktų stebuklų aprašymai. Taip pat buvo leidžiami katalikų apeigų, dvasininkų veiklos taisyklių aprašymai.
Kviečiame apsilankyti Antazavės dvare ir dvaro bibliotekoje!