Vis dažniau išgirstame, kad kalbėti visuomenei jautriomis temomis tampa sudėtinga. Kalbėtojas turi pasverti kiekvieną savo frazę, įvertinti, ar ji neįžeis kurios socialinės grupės, neduos valios interpretacijoms. Neapgalvotai išsprūdęs žodis gali įžeisti, sumenkinti, parodyti paties kalbėtojo nepagarbą pašnekovui. Čia priartėjame prie žodžio korektiškumo sąvokos. Gana plačiai knygoje „Apie žodžio korektiškumą. Sava ir importuota“ šią temą aprašė Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka ir Regina Kvašytė. Leidinio autoriai sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kas yra korektiška kalba, o kas su šia sąvoka prasilenkia, ir įvertinti dabartinių aktualijų kontekste atsiradusią leksiką.