Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Panevėžio rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Panevėžio rajono savivaldybė
Šia išskirtine proga porą pasveikinti atvyko Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys ir Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė.
Algimantas ir Genovaitė susituokė 1970 m. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos biure.
Vicemeras porai įteikė jų santuokos liudijimo kopiją ir palinkėjo: „Tegul jūsų gyvenimą ir toliau lydi meilė, pagarba ir artimųjų šiluma. Jūs esate gyvas įrodymas, kad šeima – tai ne tik bendras gyvenimas, bet ir bendros vertybės, pasitikėjimas, rūpestis vienas kitu.“
Šiltus sveikinimo žodžius jubiliatams tarė Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja R. Rudė: „55 metai santuokoje – ne tik skaičius. Tai – metų metai meilės, pagarbos ir supratimo. Tai – jūsų kartu kurta šeimos istorija, kuri įkvepia, džiugina ir rodo, ką reiškia tikras atsidavimas vienas kitam. Ir ateityje saugokite savo šeimos židinį, tegu jis liepsnoja šiluma, meile ir bendryste.“
Šventės dieną Serapinų namai buvo pilni džiaugsmingo klegesio. Išlaikydami stiprų šeimos ryšį ir bendrystę, jų pasveikinti sugužėjo vaikai su šeimomis – dukra, du sūnūs, 8 anūkai ir 8 proanūkiai.
Prisiminta ir sutuoktinių meilės istorija. Jų pažintis prasidėjo, kai Algimantas, paskirtas dirbti zootechniku, išsinuomojo kambarį Genovaitės tėvų namuose – ten užsimezgė draugystė, kuri netruko peraugti į meilę. Kartu lankydavo filmus Vadaktuose, šokdavo iki paryčių kaimo šokiuose – taip kūrė savo pirmuosius bendrus prisiminimus.
Abu kilę iš Krekenavos seniūnijos, gyvenimą pradėjo kolūkyje, vėliau įsikūrė Nevėžio kaime, kur liko iki šiol.
Ilgus metus sutuoktiniai turėjo savo kepyklą, kur ne tik kepė gardžias bandeles, bet ir telkė kaimo bendruomenę, įdarbindami vietos gyventojus.
Sveikinimus jubiliatams organizavo vyriausioji anūkė Gintarė.
Apie senelius ji atsiliepia su meile ir pasididžiavimu: „Be galo didžiuojuosi jų santuoka ir esu jiems už viską dėkinga. Mano Baba – energijos, meilės ir rūpesčio pavyzdys visiems mums. Seneliai ne kartą pasakojo, kaip kartu eidavo į filmus, šokdavo iki ryto. Jų gyvenimas nebuvo vien rožėmis klotas, bet Baba viską atlaikė, visus apglėbė ir labai daug visiems padėjo. Ji ir dabar stipri – rūpinasi namais, ūkiu ir seneliu.“
Serafinų bendro gyvenimo istorija – tai ne tik dviejų žmonių darni kelionė, bet ir visos šeimos, bendruomenės, Panevėžio krašto pasididžiavimas.