Prekeivių nuogąstavimus išgirdo ne visi – Pabalių turgaus privatizavimo procesas tęsis (vaizdo įrašas)

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

97775

Pabalių turgaus prekeiviai išpildė pažadą ir šiandien, nešini plakatais, surengė piketą prie turgaus teritorijos ir miesto centre. Tiesa, protestuoti valdžia leido tik P. Višinskio gatvės atkarpėlėje prie Humanitarinių mokslų fakulteto pastato. Prekeiviai kaltino valdžią, o konkrečiai – miesto merą ir administracijos direktorių arogancija, dialogo nebuvimu ir rinkiminių pažadų nevykdymu. Privatizavimo bijantys prekeiviai skundėsi, kad politikams uždegus žalią šviesą naujų turgaus šeimininkų atėjimui, jie neteks darbo vietų, taps miestui socialine našta arba bus priversti duonos kąsnį uždirbti užsienyje. Tuo tarpu, tarybos nariai merą ir administraciją apkaltino informacijos slėpimu.

Foto galerija:

img-4681.JPG

Prieš tai ilgą laiką, net komitetuose buvo kalbama, kad sprendimo projektu turgus būtų įtraukiamas į privatizuojamų objektų sąrašą. Tuo tarpu tik vakar meras socialiniame tinkle paviešino, kad bus balsuojama ne už tai, o už nominalių akcijų vertės patikslinimą. Pasirodo, turgus jau buvo privatizuotas 2002 metais. Pasimetę už ką balsuos, politikai, vis dėlto, pristigo valios sprendimo projektą bent jau atidėti, kad būtų atsakyta į visus iškilusius neaiškumus.

Prekeiviai surengė piketą

Turgaus prekiautojų šiandien pikete išsakyti nuogąstavimai dėl ateities – didžiuliai. Jie teigė nerandantys bendros kalbos su Savivaldybės meru ir administracijos direktoriumi.

„Vakar vakare mūsų meras savo „Facebook“ paskyroje išplatino tokį pranešimą, kad mes pavėlavome 17 metų. Aš manau, kad ne. Taip, 2002 metais turgus buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, bet meras užmiršo, kad 2013 metų spalio mėnesį jis buvo išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo. Turime dokumentus, yra aiškinamieji raštai. Meras šiandien rytą rašo komentaruose, kad Tarybos nepasiekė šie sprendimai. Tai kur jie dingo?“, – klausė Valdonė Janulienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė.

Anot jos, administracijos direktorius prekeiviams pasakė aiškiai ir tiesiai, kad jokių negali būti sąlygų sudarinėjimo, kokią teisę jie turi nurodyti savininkui, kaip elgtis su jam priklausančiu turtu.

„Visiškai neinama į dialogą. Aš asociacijai atstovauju 15 metų. Čia ketvirtas meras, su kuriuo tenka bendrauti. Pirmiausia tai buvo Stasiūnaitė, Juškus, Mikšys ir dabartinis Visockas, kuris mūsų niekada net į Smulkaus verslo komisiją nepakvietė. Kiek aš pastebėjau ten nėra nei vieno smulkaus verslo atstovo. Tai ką jie sprendžia?“, – kalbėjo moteris.

Anot jos, prieš smulkųjį verslą jau seniai nusiteikęs ir savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, kuris 1997-1998 metais ėjo ūkio viceministro pareigas G. Vagnoriaus Vyriausybėje.

„Mes buvom pakviesti į Savivaldybę, išreiškėm savo visus pasvarstymus, pamąstymus, kad tai sukeltų didelę socialinę problemą mieste. Dingtų darbo vietos, dingtų miestui daug pajamų. Taip pat būtų neatsižvelgta į pirkėjų galimybes rinktis, kur jam apsipirkinėti“, – privatizacijos minusus vardijo smulkusis verslininkas Martynas Rešeliauskas.

„Skaudu, kai vienas žmogus, pasijutęs karaliuku, sprendžia mūsų likimus. Jeigu jis ne 500 stengtųsi visiškai išmesti į gatvę, būtų nieko tokio, o sukurtų 500. Be problemų. Bet jis nei vienos vietos nėra sukūręs. Tegul palieka mus ramybėje“, – piktinosi vienas prekeivių Sergėjus.

„Iš Prezidentūros gavome vakar atsakymą, kad Savivaldybė turi pati tvarkytis savo reikalus ir ginti savo miesto piliečius. O Savivaldybė nieko mums tiesiogiai nepasako. Sako – nebijokite, turgus išliks ir panašiai – o jūs puikiai žinote, kas įvyksta po privatizacijos. Dažniausiai būna sukeltos kainos ir tas verslas žlunga. Mes esame griežtai prieš ir prašome mūsų valdžios atsižvelgti į paprastų piliečių poziciją“, – kalbėjo Daimondas, smulkiųjų verslininkų asociacijos narys.

img-4732.JPG

Prieš privatizaciją ir politikai

Piketui persikėlus iš Pabalių į miesto centrą, neigiamą poziciją šiuo klausimu išsakė ir tarybos nariai:

„Kai tas dalykas buvo pristatytas Švietimo, kultūros ir sporto komitete prieš savaitę, ir iškart atėję Pabalių turgaus žmonės, ir dideli jų nusiskundimai, kad yra šitas privatizavimas vykdomas neatsiklausus jų. Ir apskritai, kai ten tiek daug žmonių gali likti be darbo , tai yra labai didelė problema. Miesto valdžia pirmiausia turėjo apie tai pagalvoti“, – kalbėjo tarybos narys Juozas Pabrėža.

Miesto valdžiai ir tarybos nariams prekeiviai paruošė kreipimąsi su 459 savo parašais, taip pat 3000 – pirkėjų, kuriuo prašė atšaukti sprendimo projektą. Ir priminė, kad turgus visus metus dirbo pelningai. Parašai buvo įteikti prieš Tarybos posėdį.

Piketo metu buvo prisiminta 2002 metų situacija, kai turgus buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau tuomet, anot prekeivių, valdžia ėjo su jais į dialogą ir mėgino rasti kompromisą. Taip aukcione buvo pasiektos sąlygos, kad penkerius metus turgaus veikla nesikeis. Dabar dialogo nėra.

Palaikymą prekeiviams pikete išreiškė tarybos narys Edvardas Žakaris:

„Nežinau, kokie čia interesai, bet turgaus tikrai negalima privatizuoti“, – sakė jis.

„Šiuo sprendimu, aš matau, kad būtų kertamas pagrindas jums iš po kojų. Ir aš, kaip Tarybos narys, šiandien to sprendimo tikrai negaliu palaikyti ir nepalaikysiu“, – kalbėjo Juozas Pabrėža.

„Turgus turi išlikti toks, koks yra. Šiandien jis veikia pelningai. Neturiu nei vieno argumento, už ką šitą turgų reikėtų parduoti“, – pikete susirinkusiesiems kalbėjo Marijus Velička.

img-4755.JPG

Meras laikėsi savo

Tuo tarpu savivaldybės pastate po piketo žurnalistus pasitikęs meras Artūras Visockas išlaikė savo poziciją:

„Yra du keliai – naikinti 2002 metų sprendimą arba toliau vystyti procesą. Direktorius yra teisus – turgus yra visiškas verslas, čia viešosios paslaugos nėra daug ir mes esame privesrti vykdyti toliau 2002 metų sprendimą“, – teigė A. Visockas.

Anot jo, jei turgus investuotų į privalomą infrastruktūrą, tiems žmonėms, kurie dabar dirba turguje, jiems prekybos vieta brangtų tris, penkis ar dešimt kartų. Žmonės dėl priimamo sprendimo projekto iš darbo vietų išvaryti nebus, bus keičiama tik nominali akcijų vertė. Kokia bus ateitis priklausys nuo Privatizavimo komisijos. Žadama privatizavimo sąlyga, kad turgaus veikla nesikeistų dar trejus metus.

img-4900.JPG

Tarp politikų – karštos diskusijos

Tarybos posėdyje tarp politikų virė karštos diskusijos. Susidarė įspūdis, kad ne visi politikai žino apie situaciją tiek, kiek žino administracija, meras ir kai kurie kiti tarybos nariai.

„Šitiek painiavos, meras ir direktorius patikino, kad reikia patikslinti akcijų vertę, ką tik Domas pasakė, kad mes čia nieko nedarome, vykdome 2013 metų sprendimą, meras pasakė dar vieną nuomonę – vykdome Vyriausybės 2002 metų nutarimą“, – teigė Danguolė Martinkienė. O tai įrodančių dokumentų, anot jos, Tarybos nariams nebuvo pateikta.

„Už ką mes šiandien balsuosime?“, – klausė politikė, o jos kalbą salėje nuskambėjo aplodismentai.

Tačiau administracijai atstovaujanti Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė atsakė paprastai – balsuojama bus už bendrovės akcijų įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą:

„Galiu patikslinti, 2002 metais „Pabalių turgaus“ akcijos buvo įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Ten litais buvo 410 000. 2003 metais buvo sustabdytas septintas aukcionas ir jis neįvyko. Visa ši procedūra buvo sustabdyta ir tokia buvo iki šio laiko. Dabar mes teikiame sprendimo projektą būtent įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą „Pabalių turgaus“ akcijas. Tokia formuluotė dėl to, kad tikrai būtų įtraukta į sąrašą ir tikslinama nominali akcijų vertė, nes šiandien dienai ji yra kitokia, nei buvo Vyriausybės nutarime, nes buvo prijungtas „Šiaulių turgus“ ir pasikeitė akcijų nominali vertė – aiškino V. Kalasevičienė.

Anot jos, įtraukimo formuluotė buvo pasirinkta tam, kad būtų visiems aišku, kad įtraukimas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas.

Meras pabrėžė, kad priėmus šį sprendimą tik Privatizavimo komisiją spręs dėl privatizavimo sąlygų.

„Šiandien viso labo yra keičiamas tik skaičius. Direktorius ir administracija galėjo vadovautis 2002 metais priimtu sprendimu, nekviesti ir nepriimti šio tarybos sprendimo, jūs nieko nebūtumėte sužinoję. Mes norime, kad tai būtų vieša ir skaidru“, – antrino meras.

Anot jo, turgaus prekeiviai dar gali būti ramūs maždaug ketverius metus, ir patys tą girdėjo, kai buvo atėję per priėmimą. O šio tarybos sprendimo esmė – vykdyti galiojantį 2002 metų nutarimą arba jį atšaukti. Pasirinktas kelias – vykdyti.

Klausdamas Denis Michalenko priminė, kad Taryba negali turėti dviejų galiojančių tarybos sprendimų – senasis variantas turi būti panaikintas, jeigu priimamas naujas. Administracijos direktorius atsakė, kad teisininkams tai neužkliuvo, o iš dviejų vienodos galios teisenų galioja ta, kuri buvo anksčiau priimta. Tačiau esant reikalui panaikinimas ankstesnio sprendimo yra įmanomas. Tačiau keisis ne pats sprendimo projektas, o tik akcijų suma, kuri keičiama sprendimo projektu.

Zakiras Medžidovas buvo patikintas, kad jei keistųsi tarybos sprendimo formuluotė, jo esmė nepakistų. Nepriėmus sprendimo „Pabalių turgaus“ akcijos nors ir rytoj gali būti parduotos aukcione už 2002 metų vertę.

Danguolė Martinkienė apeliavo į administracijos sąžinę:

„Ar privalėjote pateikti medžiagą, apie kurią kalbate prie tarybos sprendimo projekto?“, – turėdama omenyje Vyriausybės nutarimą ir 2003 metų Tarybos sprendimą klausė politikė.

„Jūs šiandien girdite tą medžiagą, nuo to tarybos sprendimas nepasikeitė“, – atšovė meras, nors prieš tai sutiko su D. Martinkienės iškeltu klausimu.

„Žmonių rūpestis dėl privatizavimo yra puikiai suvokiamas, suprantamas, nes, ko dažniausiai bijoma? Bijoma nežinomybės. Todėl, ką ir meras patikino, manau, kad svarbiausias uždavinys – Privatizavimo komisijai nustatyti aiškias privatizavimo taisykles, kokiu atveju būtų privatizuojamos akcijos, galbūt numatyti sprendinius, galbūt metus, dvejus, trejus ar ketverius pirkėjas nekeistų veiklos pobūdžio. Tai čia ateities klausimas. Bet žmonės įsivaizduoja, kad jei dabar šis klausimas bus užkirstas tai niekas neįvyks. Įsivaizduokime, kad mes nepriimame šio sprendimo. Jis vistiek gali būti įgyvendinamas ir niekas nuo to nepabėgs“, - teigė vicemeras Domas Griškevičius.

img-4716.JPG

Raginta sprendimo nepriimti

Danguolė Martinkienė ragino gerai apsvarstyti klausimą prieš balsuojant ir geriau susilaikyti ar balsuoti prieš, nes lieka daug neperskaitytų dokumentų, kurie nebuvo laiku pateikti arba apie juos nebuvo žinota.

„Noriu priminti, kad kituose miestuose yra privačių turgų operatorių, bet pats turtas priklauso savivaldybėms“, – sakydama, kad susilaikys balsavime dėl neparuošto ir „suvelto“ klausimo sakė Giedrė Mendoza Herrera. Anot jos, klausimas nėra skubus, jį galima sutvarkyti ir tada svarstyti.

Meras tikino, kad po keturių ar penkių metų turgus be privačių investicijų sunyks, nes Savivaldybė investuoti negali, o pats turgus neturi lėšų. O jei ir mėgins investuoti pats, nukentės prekeiviai, kuriems didės mokesčiai.

Atėjęs pasakyti kalbos prekeivių vardu Martynas Rešeliauskas:

„Tai, dėl ko mes šiandien kovojame, nesumeluosiu, palies keletą tūkstančių žmonių, tad yra strateginis reikalas“, – sakė Martynas, primindamas, kad turgus pritraukia ir pirkėjus iš Latvijos, kurių pinigai lieka miestui. Turguje apsiperka ir pas Šiaulių verslininkus dirbantys ukrainiečiai ir baltarusiai. O patys miestiečiai ar rajonų gyventojai uždarius turgų būtų stumiami pirkti brangiau prekybos centruose. Anot Martyno, atsiras dar viena socialinės paramos prašytojų grupė arba emigracijos banga.

„Kviesčiau atsižvelgti į visus argumentus ir balsuoti vardan miesto žmonių, vardan smulkaus ar ypač smulkaus verslo. Kviečiu Tarybos narius įsiklausyti sąžinės balso, o ne tenkinti vieno asmens ambicijų“, – baigdamas kalbą sakė „Pabalių turgaus“ prekeivių atstovas.

Daugiau – A. Rutkausko vaizdo įraše:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt