Šviečiant saulėj, žingsniuoju Tytuvėnų gatvėmis... Iš lėto, neskubant, o kur čia ir nubėgsi? Kai mano gyvenimo amžius jau gerokai spėjo nusiristi žemyn. Iš lėto žingsniuoju ir geriu gaivų žiemos orą į save. Nors Tytuvėnai nėra nei mano gimtas kraštas, nei mano namai – dažnai į juos noriu sugrįžti. Gal vilioja išdidi Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų bažnyčia? O gal Bridvaišio ir Giliaus ežerai? O gal pušynai? O gal briedžiai? Tikriausiai, bet... Visada malonu sutikti atpažįstamus veidus... išeinančius ar iš seniūnijos, gimnazijos, piligrimų centro, regioninio parko, ar vietinius miestelėnus.