– Pirmoji kalvė buvo po medžiu, – „Poškučio“ kalvėje rodydamas prieš daugiau nei penkiolika metų pirmą padarytą metalinę saulutę ir dalindamasis mintimis apie gyvenimą vienkiemyje ir metalą, kurį lygina su moliu – vienas šlapias minkosi, kitas – karštas, kalbėjo kalvis Martynas Breikštas. – Saulutės dabar yra patys mieliausi darbai, – sakė jis, prisimindamas, kad kalvyste „užsikabino“ dirbdamas Kruonio HES. – Ten buvo kalvė, ir, kai tik laisvo laiko turėdavau, joje jį ir leisdavau.