Kol vieni ramia širdimi visokių rūšių atliekomis atsikrato miškuose ir pakelėse, elektrėniškė Veronika dėl šiukšlintojų naktimis negali sudėti bluosto. Ji galvoja apie šiukšlėmis užterštas teritorijas ir apie žmones, kurie rūpinasi tik savo aplinka, o bendras erdves verčia sąvartynais. Jau ne pirmą kartą Veronika kreipiasi į redakciją, tikėdamasi, kad bus sutvarkyta aplinka garažų bendrijų teritorijose. Jau ne pirmą kartą fiksuojame šiukšlių kalnus ir žmonių išmatomis pridergtus takus, kuriais žmonės keliauja į sodų bendrijas, ir kaskart tikimės, kad viešumas duos pradžią pokyčiams.