„Užtenka pokalbio, kad kažkas pasakytų: čia šūdas, o ne duobė, tu pasižiūrėk, visi išlipa. Dažnai, kai mažos ar vidutinės bėdos susideda, ir jų susidaro daug, apima baisi panika, kad tai niekada nesibaigs, kad niekada gyvenimas nebebus toks, kaip buvo, kaip tu svajojai. Kai tos nelaimės sugriūva, reikia dirbti su draugyste, su draugais, tartis, netgi naudotis ir psichologine pagalba, kuri, radus gerą specialistą, yra tobulas įrankis“, – atvirai jau šį pirmadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ teigs žurnalo „Happy 365“ redaktorė, rašytoja Jurga Baltrukonytė.

Gintaras Gražulevičius iš Lazdijų sako, kad žolei nupjauti prašytojų tiek, kad neatsigina – klientų daugiau nei pernai: „Reikia tik sveikatos, noro, laiko, truputėlį investicijų ir pjauk pjauk.“

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje šią savaitę nuo COVID-19 paskiepyti keli darbo sutarčių su šia gydymo įstaiga šiuo metu neturintys VU Odontologijos instituto dėstytojai.

Liepos 6 dieną per 40 minučių į Bendrąjį pagalbos centrą tris kartus buvo paskambinta iš to paties telefono numerio. Tai, ką išgirdo atsiliepę operatoriai, galima vadinti neįprastais pareiškimais. Nors operatoriai prisiklauso įvairiausių istorijų ir išgirsta apie neįtikėtinus įvykius, šie pasakojimai tikrai pranoko bent daugelį.

Ne paslaptis, kad jau šešerius metus karinio konflikto alinamos Ukrainos gyventojai vis labiau grežiasi į vakariau nuo jų esančias valstybes, gilyn į Europą, o Lietuva ukrainiečius itin vilioja. Iš Ukrainos atvykstantys statybininkai ir darbininkai jau tampa reikšminga darbo jėga, tačiau ne visi juos pasitinka išskėstomis rankomis.