Nuomojamo būsto dilema: kas turi rūpintis patirtais nuostoliais – savininkas ar nuomininkas?

Lietuva

Namai. Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

Vasaros pabaiga kasmet žymi studentų sugrįžimą į šalies miestus, kuriuose įsikūrusios aukštojo mokslo įstaigos. Tai reiškia būsto nuomos rinkos suaktyvėjimą, nes nemaža dalis studijuojančių renkasi gyventi nuomojamuose būstuose. Ekspertai pažymi, kad kartu su studentiška laisve jaunuoliai gauna ir prievolę prižiūrėti būstą ir saugoti jame esantį turtą. Visgi įvykus žalai neretai kyla ginčai, kam teks rūpintis patirtais nuostoliais – būste gyvenančiam nuomininkui ar būsto savininkui.

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas, akcentuoja svarbų dalyką, apie kurį turi pagalvoti ir būsto nuomotojas, ir nuomininkas. Prieš pasirašant būsto nuomos sutartį, abi pusės turėtų aptarti potencialias žalų situacijas ir sutarti dėl saugiklių, kurie padėtų kompensuoti patirtus nuostolius.

„Išnuomojus būstą ir leidžiant juo naudotis nuomininkams egzistuoja didelė tikimybė, kad būste gali nutikti vieno ar kito pobūdžio žala. Mūsų bendrovės žalų duomenys rodo, kad būtent būsto draudimo srityje yra fiksuojami vieni didžiausių nuostolių iš visų draudimo rūšių, ir nuomojamas būstas nėra išimtis. Tai reiškia, jog labai svarbu apsibrėžti, kas ir už ką bus atsakingas nutikus žalai“, – sako A. Juodeikis.

Trys didžiausios bėdos

Ekspertas pastebi, kad registruojamų būsto žalų apimtys pamečiui auga. Daugiausiai nuostolių būstams sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalų skaičiai pastaraisiais metais augo.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per praėjusius metus buvo registruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas, ir tai yra 7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Pasak A. Juodeikio, fiksuojamas neraminantis „buitinių“ žalų augimas. Keleri metai iš eilės tolygiai auga užpylimų vandeniu incidentų skaičius, kai užliejami greta ar žemiau esantys butai, apliejamos sienos, buitinė technika, elektroniniai prietaisai, sugadinamas kitas turtas.

„Vertinant bendras žalų išmokų sumas būtent užpylimai vandeniu sugeneravo didžiausią nuostolių sumą, kuri siekė beveik 10 mln. eurų. Būtent už tokią sumą pernai buvo kompensuoti žalų padariniai, kurie kilo dėl pažeistų ar sprogusių vamzdžių, sugedusių vandentiekio sistemų, trūkusių vandens žarnelių indaplovėse, skalbimo mašinose“, − komentuoja A. Juodeikis.

Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų sumą – ji per dvejus metus išaugo daugiau nei 40 proc. Tuo metu vidutinė išmokama vienos būsto žalos suma sudaro 800 eurų, rodo bendrovės duomenys.

Ką reikia žinoti nuomininkams

A. Juodeikis pažymi, kad nuostoliai tikrai nutinka ir nuomojamuose būstuose, kuriuose patys būsto šeimininkai negyvena. Nuomotojai yra suinteresuoti, kad jų nekilnojamas turtas būtų tinkamai prižiūrėtas, tačiau ir nuomininkams privalu suprasti, ar tas turtas, kurį jie atsineša drauge su savimi atsikraustydami gyventi, bus apsaugotas nelaimės atveju.

„Viena iš apsaugos nuo ginčo forma gali būti draudimas, todėl prieš pasirašant nuomos sutartį nuomininkas turėtų pasidomėti, ar pats būstas yra apdraustas. Jei tokia apsauga yra – lieka pasirūpinti turto draudimu. Svarbu suprasti, kad net jei ir yra paties pastato

draudimas, turto draudimas yra atskira draudimo sritis. Todėl jei nelaimės atveju nukenčia nuomininko turtas, kaip kad kompiuteris, rūbai, papuošalai, buitinė technika ar kitas asmeninis turtas, už tai atsako pats nuomininkas“, – dalinasi A. Juodeikis.

Jis priduria, kad, kalbant apie užpylimus, dūžius ir kitas nelaimes būste – itin svarbi yra civilinė atsakomybė.

„Tai labai aktualu, nes, pavyzdžiui, užpylus butą apačioje, nuomininkas būtų dėl to kaltas. Be to, kad toks draudimas apsaugo nuo žalos, kurią nuomininkas padaro tretiesiems asmenims už gyvenamo buto ribų, jis taip pat apsaugo ir tam tikrais atvejais nuo žalos, kurią nuomininkas padaro pačiam nuomotojui.

Pavyzdžiui, jei sugadinami perduoti daiktai, kurie nurodyti nuomos sutartyje, tarkime stalas, kėdė, kaitlentė, kita tam tikra įranga – žala atlyginama ne iš nuomininko kišenės, tuo pasirūpina pasirinkta draudimo bendrovė“, – sako ekspertas.

Ką būtina žinoti nuomotojams

Draudimo ekspertas pažymi, kad nuomotojams taip pat būtina pagalvoti ne tik apie sienas ir grindis, tačiau ir apie nuomojamame būste paliekamą turtą.

„Būsto savininkai, prieš įleisdami gyventi nuomininkus, gali pasirūpinti savo turto apsauga – įtraukti į draudimą ne tik patį pastatą, bet ir jame esančią buitinę techniką, baldus, kitą turtą. Tuomet nutikus nelaimei, visuomet būsite tikri, kad nereikės mokėti už žalos atlyginimą iš savo kišenės. Be to, sudarant būsto draudimo sutartį, draudiką reikia informuoti, kad būstas bus nuomojamas“, – sako A. Juodeikis.

Anot eksperto, į būsto nuomos sutartį būtina nepamirši įtraukti asmeniškai abiem pusėms aktualius punktus, ir tuomet būtų aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sudužusią kaitlentę ar sugadintą indaplovę. Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas – nuomininkui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt