PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Šiaulių miesto savivaldybės informacija2023 m. Rugsėjo 21 d. 09:52

Investicijos Šiaulių LEZ ir pramoniniame parke jau artėja prie 100 milijonų!

Šiauliai

Etaplius.ltŠaltinis: Šiaulių miesto savivaldybė


278581

Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje pateikta informacija apie Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir pramoninio parko situaciją. Dviejose naujoms investicijoms skirtose teritorijose sparčiai tirpsta laisvi sklypai, verslai čia jau yra investavę beveik 100 mln. eurų, sukurta 6,4 tūkstančio darbo vietų.

Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė spaudos konferencijoje apžvelgė, kaip Šiaulių pramoninis parkas ir Šiaulių laisvoji ekonominė zona prisideda prie miesto ir regiono ekonominio gyvenimo. Pateikta informacija apie besikuriančių verslų investicijų apimtis, naujas darbo vietas, iššūkius, su kuriais susiduriama.

Šiaulių pramonės parke – įspūdingas naujų darbo vietų skaičius

Šiaulių miesto savivaldybės taryba įkurti Šiaulių pramonės parką nusprendė 2005 metais. 2006 m. buvo pradėtas pramoninio parko projektavimas, dar po dvejų metų prasidėjo infrastruktūros įrengimo darbai. 2009 m. pradėjo kurtis pirmosios įmonės.

Šiuo metu Šiaulių pramoniniame parke veikia 11 įmonių, 4 įmonės projektuoja būsimus savo statinius. Parke veikia aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, kurios moka didesnį nei VDU Šiaulių mieste (UAB „ROL Lithuania“, UAB „Ltintus“, UAB „Formula Air Baltic“, UAB „Scania Lietuva“, UAB „Lietmeta“).

Savivaldybės biudžeto, Valstybės biudžeto ir Europos sąjungos investicijos į Šiaulių pramoninį parką sudaro 16,44 mln. Eur, tačiau nuo parko įkūrimo ten veikiančios įmonės jau investavo 71,1 mln. Eur, sukūrė daugiau kaip 6 435 darbo vietų!

Šiaulių miesto savivaldybė, administruojanti Šiaulių pramonės parką, toliau organizuoja konkursus į laisvus sklypus (šiuo metu yra likę 2 laisvi sklypai).

Šiaulių LEZ startas užtruko, bet dabar įgauna pagreitį

Pagrindas Šiaulių laisvosios ekonominės zonos pradžiai taip pat buvo padėtas 2005 metais. 2008 m. pradėtas projektavimas, o 2013 m., gavus Europos Sąjungos finansavimą, buvo pradėti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbai. 2015 m. Šiaulių laisvosios ekonominės zonos operatoriumi tapo UAB Šiaulių laisvoji ekonominė zona.

Savivaldybės biudžeto, Valstybės biudžeto ir Europos sąjungos investicijos į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną sudaro 15 mln. Eur. Šiaulių LEZ‘e įsikūrusios įmonės investavo jau 26,11 mln. Eur ir sukūrė daugiau kaip 265 darbo vietas.

Šiuo metu Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje veikia 6 įmonės. Užimti 6 sklypai (21,12 ha). 9 sklypai paruošti nuomai (35,75 ha),kitoje teritorijos dalyje ruošiami sklypai.

Investavusieji Šiaulių pramonės parke jau sutaupė milijoną!

Investuotojai Šiaulių pramonės parke ir Šiaulių laisvojoje zonoje yra atleidžiami nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, kurie patenka į savivaldybės biudžetą. Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita pramoninio parko įmonės atleistos nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių už 943 133,91 Eur (iki 2023 m. sausio mėn.)

Šiaulių ekonominiame centre gerinant infrastruktūrą susidurta su iššūkiais

Pasak Viktorijos Dildaitės, šioje investicijų zonoje vis dar trūksta geležinkelio ir krovos infrastruktūros, kurią užbaigus, būtų užtikrinamas maksimalus bei efektyvus tiek savivaldybės, tiek valstybės viešojo turto įveiklinimas ir ekonominės grąžos generavimas kuriant naujas darbo vietas ir renkant mokesčius į valstybės biudžetą. Galimybė krovinius gabenti ir organizuoti jų krovą panaudojant geležinkelio transportą aktuali ne tik Šiaulių miesto savivaldybei, ji svarbi ir nacionaliniu lygmeniu.

Pagal pasirašytą rangos darbų sutartį, lėšų poreikis krovos infrastruktūrai įrengti viršija 10 mln. eurų. 5 milijonus eurų Savivaldybė paskyrė iš savo biudžeto, ši suma jau yra sunaudota, dabar tokios pat finansavimo dalies laukiama iš valstybės.

Rangovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdo gana sparčiai, per mėnesį atliekama darbų vidutiniškai už vieną milijoną eurų. Kol kas už darbus Šiaulių miesto savivaldybė moka iš apyvartinių lėšų, tad artimiausiu metu negavus reikiamo finansavimo, savivaldybė gali būti bus priversta stabdyti rangos darbų vykdymą, nutraukti sutartį.

Savivaldybės vadovai supranta, kad net ir laikinai stabdyti šį projektą yra visapusiškai žalinga. Vėliau grįžtant prie tų pačių darbų jie jau gali būti gerokai pabrangę, be to, pradėta ir nebaigta geležinkelių infrastruktūra nebūtų galima naudotis, nebūtų užtikrintas efektyvus ir tinkamas viešųjų pinigų naudojimas.

Užsak. nr. 102741