Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Gydytojas ir pacientas (asociatyvi nuotr.) / Freepik
Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS.LT
Tai numato šią savaitę Seimo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas.
Už jį balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 19 parlamentarų, susilaikė 13.
Pakeitimo iniciatorė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė tvirtino, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovams reikia įdirbio, norint parengti ir įgyvendinti didesnius pokyčius.
„Į regionus motyvuojame atvykti gydytojus, slaugytojus pačiomis įvairiausiomis paskatomis, kad jiems būtų sudarytos geros darbo sąlygos ir kad kuo labiau atitiktume pacientų lūkesčius. Taigi analogiškai šiuo sprendimu reikėtų motyvuoti ir palaikyti ir įstaigų vadovus, juolab kad kitose įstaigose, kitose srityse, tarkime, kultūros, švietimo, ta praktika ir įstatymas leidžia be konkurso skirti vadovą“, – sakė parlamentarė.
Konservatorės Daivos Ulbinaitės vertinimu, tokiu būdu formuojama ydinga praktika, „kai spręsdami vienos, tačiau garsiai neįvardytos ligoninės vadovo problemą, grįžtame žingsniu į amžinų vadovų erą“.
„Pirmas žingsnis, kad nebereikia konkurso, antras žingsnis gali būti jau, kad ir kadencijų nebereikia“, – sakė ji.
Konservatorė Jurgita Sejonienė įžvelgė partijų norą vadovų pareigose išlaikyti savo žmones.
„Žinome, kad kai kurios partijos yra linkusios susodinti į vadovų postus sau palankius žmones. Bet man atrodo, kad tokia praktika yra absoliučiai netoleruotina ir ydinga. Iki šiol buvęs įstatyminis reguliavimas yra tikrai skaidrus, skatina patį vadovų tobulėjimą, skatina sveikatos priežiūros įstaigų skaidrinimą“, – kalbėjo politikė.
Pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad privačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nesikeičia taip dažnai kaip viešųjų.
„Pažiūrėkite, kiek privačiose įstaigose yra keičiami vadovai. Paskui sakote, pažiūrėkite, kaip gražiai tvarkosi viena ar kita privati gydymo įstaiga. Ar Baltijos Amerikos klinika, ar paimkite kitą, pažiūrėkite, kiek ten dirba vadovas? Jeigu jis dirba gerai, jeigu jis sudaro sąlygas tiek darbuotojams, tiek pacientams, niekas jo nekeičia. Kodėl mes turime neleisti gerai dirbančiam valstybinėje įstaigoje vadovui, pasiekiančiam rezultatus, pasakyti, ne, tu turi išeiti, nes baigėsi tavo kadencija?“, – sakė parlamentaras.
Pagal priimtą pataisą, pasibaigus valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmajai penkerių metų kadencijai, esant jų sutikimui, antrajai penkerių metų kadencijai jie gali būti skiriami be konkurso, jeigu vadovaujama įstaiga kasmet pasiekė ne mažiau kaip 80 proc. sveikatos apsaugos ministro patvirtintų tikslų.
Sprendimas dėl tokio vadovo skyrimo be konkurso antrajai kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jo pirmos kadencijos pabaigos.
Reikalavimas, kad tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, įstatyme išlaikytas.
Pataisa, jeigu jai pritars prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios nuo kitų metų.