Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Diana ŠiurkienėŠaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos biuras
Parkinsono liga – lėtinė, progresuojanti liga, antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Jos epidemiologijos ypatumai įvairiose šalyse skiriasi. Liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Manoma, kad pasaulyje gali būti nuo 6,5 iki 10 milijonų sergančiųjų šia liga.
Nors žinių apie Parkinsono ligą kasmet daugėja, jos priežastys didžiąja dalimi yra nežinomos, todėl daugumos žmonių (apie 95 proc. sergančiųjų) Parkinsono liga priskiriama idiopatinei, t. y., atsirandančiai savaime arba be aiškios priežasties. Tikslios ligos priežasties medikai negali įvardinti, nes ji nenustatyta. Manoma, kad dažniausiai polinkį sirgti lemia genetika, tačiau įtakos gali turėti ir galvos trauma, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, kai kurios ligos.
Tarp visų vyresnių nei 65 m. žmonių savaimine Parkinsono liga serga apie 1 proc., o didėjant amžiui, daugėja ir sergančiųjų. Tad šiuo požiūriu – Parkinsono liga daugiausiai yra vyresnių žmonių liga, o amžius – vienas pagrindinių žinomų idiopatinės Parkinsono ligos rizikos veiksnių. Visgi, tai nereiškia, kad tik vyresni žmonės gali ja susirgti – Parkinsono liga gali pasireikšti net vaikystėje. Tokiais atvejais, ankstyvas ligos pradžios amžius yra lemtas genetinių ligų.
Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant. Pasireiškia ir kiti požymiai: susilpnėja arba dingsta uoslė, sutrinka miegas, pakinta balsas, pakumpsta laikysena, pakinta eisena, sutrumpėja žingsniai bei dingsta rankų mostai einant, sunkiau atsistoti ir pan. Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu.
Ypatingai svarbu stebėti save ir savo artimuosius, atkreipti dėmesį į judėjimo ir judesių pokyčius, kalbėtis tarpusavyje, pasvarstyti, ar nevertėtų pasitikrinti bent pas šeimos gydytoją. Reikia tikrai nedaug, o ankstesnis patekimas pas gydytojus reiškia ankstesnį gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę, galimybę pasiruošti ateičiai. Komanda, prižiūrinti Parkinsono liga sergantį žmogų, pirmiausiai prasideda nuo mylinčios, dėmesingos šeimos.
Kadangi liga nuolat progresuojanti, tai turi įtakos ir gyvenimo būdo pasikeitimui. Progresuojant ligai gali būti, kad reikės įvertinti tai, ką sergantysis gali realiai toliau daryti ir ką reikia keisti jo kasdieninėje veikloje. Gyvenimo būdo ar kokybės pokyčiai kiekvienam sergančiajam yra individualus dalykas. Todėl, specialistai sergančiajam turėtų padėti atrasti kasdieninėje veikloje tai, kas jį džiugintų ir padėtų jaustis savarankišku. Nors Parkinsono liga neišgydoma, bet laiku kreipęsi pagalbos į medikus, pacientai gali prailginti kokybiško gyvenimo tarpsnį, gauti kompleksinę pagalbą ir išmokti gyventi su šia liga.
Sergantieji ir jų artimieji aktualią informaciją bei savitarpio paramą bei pagalbą gali gauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos skyriuose.
Jau dešimtus metus Lietuvoje sunkia ligos forma sergantiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamas vienas iš šios ligos gydymo būdų – į smegenis implantuojamas neurostimuliatorius. Lietuvoje visi Parkinsono ligai gydyti skirti vaistai yra kompensuojami 100 proc. bazinės kainos. Sergantiesiems Parkinsono liga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti PSDF lėšomis apmokamas pradinės, ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas. Pacientams, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis, ligonių kasos apmoka ir palaikomąją reabilitaciją, kuri gali būti teikiama kartą per metus. Reabilitaciją skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o siuntimą šioms paslaugoms išduoda fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar stacionaro gydantis gydytojas.
Nors Parkinsono ligos diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais, daugumai sergančiųjų atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai, priskiriami brangiesiems tyrimams – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais ir radionuklidinė kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija. Specifinių neurovizualinių tyrimų, patvirtinančių Parkinsono ligą, nėra, tačiau juos atlikus gali būti pastebėta tam tikrų pakitimų, būdingų Parkinsono ligai, bei atmetamos kitos ligos priežastys.
Svarbu žinoti, kad brangiuosius tyrimus gali skirti tik gydytojai specialistai, kurie gali vertinti atlikto tyrimo rezultatus ir skirti reikiamą gydymą.
Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 26 metus vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“. Raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją D. Parkinsoną, kuris 1817 metais pirmasis išsamiai aprašė šią ligą. 2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos Pasauliniu simboliu.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.
