Arterinė hipertenzija – ką turime žinoti?

Šiauliai

Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Vardenis PavardenisŠaltinis: Etaplius.lt

192469

Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena. Minint šią dieną norime priminti apie arterinę hipertenziją ir ką svarbu apie šią ligą žinoti. Širdies ir kraujagyslių ligos – itin klastingos ir kasmet visame pasaulyje pasiglemžia neįtikėtinai daug gyvybių. Vienas labiausiai paplitusių susirgimų, susijusių su širdies veiklos pakitimais – arterinė hipertenzija.

Aukštas kraujo spaudimas yra gana dažnai pasitaikanti būklė, kai jėga, kuria kraujas spaudžia jūsų kraujagysles, tokia didelė, kad ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ligas.

Kraujo spaudimas priklauso nuo kraujo kiekio, kurį kiekvieno susitraukimo metu į kraujagysles išstumia širdis, bei kraujagyslių pasipriešinimo. Kuo daugiau kraujo išstumia širdis ir kuo siauresnės yra jūsų arterijos, tuo didesnis yra kraujo spaudimas.

Ši širdies liga diagnozuojama tuomet, kai kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis negu 140 mm Hg arba diastolinis kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg. Širdis ne visuomet siunčia aiškų signalą – arterinė hipertenzija iš pradžių gali nepasireikšti jokiais specifiniais simptomais. Daugeliu atvejų ligos pradžioje žmonės jaučiasi sveiki, todėl arterinė hipertenzija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį.

Veiksniai, kurie didina hipertenzijos riziką:

Amžius. Kuo vyresnis amžius, tuo didesnė yra hipertenzijos rizika.

Šeimos anamnezė. Pastebėta, kad polinkis sirgti hipertenzija yra paveldimas.

Antsvoris ar nutukimas. Kuo daugiau jūs sveriate, tuo daugiau reikia kraujo, kad audiniai būtų pakankamai aprūpinti deguonimi. Padidėjus kraujagyslėse cirkuliuojančio kraujo tūriui, padidėja ir spaudimas į kraujagyslių sieneles.

Fizinio aktyvumo stoka. Neaktyvių žmonių širdies pulsas yra didesnis. Kuo didesnis pulsas, tuo sunkiau jūsų širdis turi dirbti kiekvieno susitraukimo metu ir tuo stipresnė jėga veikia kraujagysles. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat padidina ir antsvorio riziką.

Tabako vartojimas. Rūkymas arba tabako kramtymas staiga trumpam padidina kraujo spaudimą, be to, cheminės medžiagos, esančios tabake, pažeidžia kraujagyslių dengiamąjį sluoksnį, o tai skatina kraujagyslių siaurėjimą ir didina kraujo spaudimą. Pavojingas yra ir pasyvus rūkymas.

Per daug druskos (natrio) mityboje. Didelis natrio kiekis, gaunamas su maistu, gali sulaikyti vandenį organizme ir taip padidinti kraujo spaudimą.

Per mažai kalio mityboje. Kalis padeda subalansuoti natrio kiekį ląstelėse. Jei su maistu negaunate pakankamai kalio, organizme gali pradėti kauptis natris.

Stresas. Stresinės situacijos sukelia laikiną kraujo spaudimo padidėjimą. Malšinant stresą užkandžiavimu, rūkymu ar alkoholiu, padaroma dar didesnė žala.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt