PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Gruodžio 6 d. 14:32

Žymaus kraštiečio atminimo įamžinimas Tirkšliuose

Mažeikiai

Etaplius.ltŠaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės inf.


253199

Mažeikių rajono savivaldybės žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Mažeikių rajono savivaldybėje komisija aptarė idėjas ir galimybes įamžinti rajone iš Tirkšlių kilusio Lietuvos kariuomenės pulkininko, partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimą.

Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Mažeikių rajono savivaldybėje komisijos, kuriai vadovauja Savivaldybės tarybos narė Genoveita Gricienė, posėdyje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Auryla, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Linas Memys, Mažeikių muziejaus atstovai, Šerkšnėnų ir Tirkšlių seniūnai Alina Čekienė ir Juozas Kungys, bendruomenių atstovai ir kt.

Kalbėta apie atrastų J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų perlaidojimą. Planuojama, kad perlaidojimas vyks Antakalnio kapinėse balandžio 23 d. arba gegužės 15 d.

Pateikti pasiūlymai įrengti nuorodą į J. Vitkaus-Kazimieraičio gimtinę Ketūnų k., atminimo lentą ar nedidelį informacinį stendą toje vietovėje, kur jis gyveno, bibliotekoms padovanoti knygą apie J. Vitkų-Kazimieraitį, jo vardu pavadinti vieną iš Tirkšlių miestelio gatvių arba pėsčiųjų taką ir kt. Numatoma gruodžio 16 d. 17.00 val. Tirkšlių kultūros centre demonstruoti naują istorinį dokumentinį filmą J. Vitkui-Kazimieraičiui atminti „Bučiuoju, Juozas“. Diskutuota apie galimybes pasiūlymus įgyvendinti.

J. Vitkus-Kazimieraitis gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Ketūnuose, Mažeikių r. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. Studijavo Kauno karo mokykloje, Briuselio (Belgija) aukštojoje karo mokykloje. Grįžęs į Kauną, tarnavo Inžinerijos bataliono technikos viršininku. Dėstė inžineriją Karo mokykloje. Rašė į „Kardą“, „Karį“, „Mūsų žinyną“ ir kt. 1941 m. prisijungė prie stiprėjančios pogrindžio kovos už Lietuvos laisvę, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, įkūrė ir vadovavo antinacinei „Kęstučio“ organizacijai, dėstė pogrindinėje karo mokykloje. Antrosios bolševikinės okupacijos metais visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti. 1944 m. pasitraukė į pogrindį ir tiesiogiai partizanavo: įsteigė Dzūkų grupės štabą, parengė pirmuosius dokumentus, suformavo Merkio rinktinę. Įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, kartu su Tauro apygardos partizanais suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu. 1946 m. balandžio 22 d. pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią valstybingumo atkūrimo principus, leido srities laikraštį „Laisvės varpas“. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje, netoli Liškiavos (Lazdijų r.) buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.