Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
K. Budrys / Andrius Ufartas/ELTA
EtapliusŠaltinis: BNS
„Holokaustas yra labai skaudi Lietuvos valstybės tragedija, kurios metu buvo nužudyta 200 tūkstančių mūsų šalies piliečių. Mūsų pareiga dėti visas pastangas, kad antisemitizmo, ksenofobijos ir neapykantos kurstomi nusikaltimai žmogiškumui niekada nepasikartotų“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) penktadienį išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Holokausto atminties išsaugojimas, skaudžios ir tragiškos istorijos suvokimas bei įvertinimas yra vienintelis ateities kelias, pagrįstas susitaikymu, taikiu sugyvenimu ir pagarba savo kaimynui“, – pabrėžė jis.
Pagal žydų tradiciją, pagerbdamas Holokausto aukų atminimą ministras prie paminklo padėjo akmenuką.
Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai ir prasidėjus masiniam žydų persekiojimui bei žudynėms, kuriose dalyvavo vietiniai kolaborantai, 1535 žydų tautybės asmenys iš Lazdijų, Rudaminos, Sangrūdos, Šventežerio bei Veisiejų buvo kalinami Katkiškėje įkurtame gete ir vėliau nužudyti sušaudant, tarp jų vyrai, moterys, vaikai bei naujagimiai.
Kartu su jais žuvo kalba, kultūra, pažeista istorinė atmintis, teigiama ministerijos pranešime.
Pasak K. Budrio, žydų tauta Lietuvoje gyvena 600 metų ir yra „neatsiejama mūsų valstybės istorijos bei kultūros dalis, todėl labai svarbu pažinti jos reikšmę konkrečiam kraštui, Lietuvai ir pasauliui“.
„Lietuvos istorijoje žydų bendruomenė visuomet užėmė reikšmingą vaidmenį – aktyviai prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo, 1918–1922 metais dalyvavo nepriklausomybės kovose, buvo aktyvi šalies kultūros, politikos bei verslo elito dalis“, – teigiama pranešime.
URM teigia aktyviai prisidedanti prie tarptautinės bendruomenės pastangų siekiant aktyvinti Holokausto tyrimus, stiprinti istorinę atmintį ir užkirsti kelią antisemitizmui.
Anot jos, ministerijos atstovai nuosekliai dirba Tarptautiniame Holokausto atminties aljanse, kurio narė Lietuva yra nuo 2002 metų, Europos Komisijose ir Pasaulio žydų kovos su antisemitizmu darbo grupėse.
Lietuva taip pat kasmet dalyvauja ESBO organizuojamoje konferencijoje, skirtoje antisemitizmo problematikai, ir Europos Tarybos Kovos prieš diskriminaciją, įvairovės bei įtraukties iniciatyvinio komiteto veikloje.
Lietuvos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose prisideda prie organizacijos Holokausto atminimo ir informavimo programos.
URM taip pat finansuoja Lietuvos diplomatinių atstovybių projektus Holokausto atminties, Lietuvos žydų gyvenimo ir kultūros puoselėjimo temomis, vykdo visuomenės informavimo kampanijos, aktyviai kovoja su dezinformacija bei nesantaikos kurstymu.