Žydų tautos tragedija – laiškuose ir nuotraukose

Utena

Ignalinos r. sav. nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

202845

Kasmet sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kviečianti prisiminti šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šios dienos renginius šiemet ragino skirti jaunimo edukacijai. Ignalinos krašto muziejuje vykusiame renginyje Ignalinos gimnazistams, tyliai skambant žydiškai muzikai, pasakota apie tragiškus istorinius faktus, žydų tautos tragediją, kurią jie kviesti pajusti per laiškus. Jaunuoliai taip pat apžiūrėjo muziejuje eksponuojamą molėtiškių parengtą fotografijų parodą  „Molėtų žydai“. 

Foto galerija:

Renginio vedėjas Eimantas Pakalka priminė, kad Lietuvoje prieš karą gyveno 240 tūkst. žydų. Vykdant masinį tautos naikinimą nužudyti 94 procentai, iš 100 liko gyvi 6 žmonės – apie 14 tūkstančių. Baisūs skaičiai... Vokietijoje žydus persekioti pradėta 1933 m., A. Hitleriui tapus kancleriu. Žydams uždrausta dirbti valstybinėse įstaigose, dėstyti mokyklose ir universitetuose, teisininkams ir medikams – teikti paslaugas ne žydų tautybės žmonėms. 1939 m. Hitleris Reichstage pareiškė, kad kilus karui Europos žydija bus visiškai sunaikinta.

Uždegę atminimo žvakeles, jaunuoliai pakviesti skaityti žydų rašytus laiškus, kuriuose gyvi jausmai ir skaudūs išgyvenimai: baimė, nežinia, badas, išsekimas, mirties nuojautos. Laiškai suskirstyti į keturias temas, tarsi atskirus gyvenimo kančioje, mirties akivaizdoje ir stebuklingų išgyvenimų etapus : ,,Iš kelionės“, ,,Iš stovyklos“, ,,Aš išlikau“, ,,Gyvybės kaina“. Visi jie skiriami ateities kartoms, taigi ir laiškus skaičiusiems ignaliniečiams. ,,Nors žinau, kad esu pasmerktas, manyje rusena stebuklo viltis... Kartoms palieku tai, kaip liudijimą. Mano siaubo metai, kuriuos palieku aprašytus pasauliui, neturi žūti kartu su manim. Rašau, nes tai yra paguoda siaubo valandą...“, – rašoma viename iš laiškų.

Tiesa yra tokia, kad prie žydų žudynių prisidėjo ir lietuviai. Tačiau daugiau buvo teisiųjų – neįsivaizduojamai  drąsių  žmonių, kurie rizikuodami gyvybėmis gelbėjo žydus, priglaudė, užaugino jų vaikus, tapo mylinčiais tėvais. Išgelbėtojų laiškuose – pats didžiausias dėkingumas, pats giliausias  meilės artimui suvokimas...

Renginyje dalyvavo ir vieną iš laiškų perskaitė savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas, sakęs, kad tikrai sunku kalbėti šia temą. Jaunimui jis linkėjo išsaugoti atminimą ir viltį, kad tai niekada nepasikartos. Vicemeras pasakojo apie savo šviesios atminties draugą  Konstantiną Rozenbergą, rinkusį ir už nemenkas sumas supirkinėjusį žydiškus rankraščius, kuriuos vėliau perdavė muziejui. Tai gražus pavyzdys, kaip galima prisidėti išsaugant atminimą.

Akmuo žydams – amžinybės ir atminimo simbolis. Ant kapų jie neneša gėlių, neša akmenėlius. Renginio dalyviai paprašyti ant žemės padėti atminimo akmenėlius ir jais užpildyti Dovydo žvaigždę. Tai buvo gražus pabaigos akcentas ir bendro atminimo ženklas. Vėliau savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Ignalinos miesto seniūnas V. Rumbutis aplankė žydų nužudymo vietas Ignalinoje, uždegė žvakeles ir prisidėjo prie pasaulinės atminimo akcijos #WeRemember, kuria  išreiškiama pilietinė pozicija prieš bet kokias neapykantos apraiškas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt