Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Antradienį vykusiame seniūnų pasitarime Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis dar kartą užakcentavo, kad šiemet seniūnai turi skirti deramą dėmesį iš savivaldybės biudžeto finansuojamai kelių žvyravimo programai. Meras ir pats lankosi seniūnijose bei kalbasi apie kylančias problemas, kur reikia, padeda susitarti.
Žvyravimo darbams daug dėmesio
Žvyravimas rajone kelia daug rūpesčių: neužtenka nei pajėgumų, nei finansų. Todėl rajone, esant daug stiprių ir savo techniką turinčių ūkininkų, problema sprendžiama racionaliai: savivaldybė už savo biudžeto lėšas perka žvyrą, o vietos ūkininkai paruošia žvyruojamų kelių pakeles, suformuoja griovius, kad į juos nuo kelio nutekėtų perteklinis paviršinis vanduo, o jau tada savo jėgomis parsiveža ir paskirsto žvyrą bei kelius prižiūri. Rekomenduojama įsigytą žvyrą ir parsivežti patiems, kad nereiktų mokėti net už atvežimą. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos padaliniai – seniūnijos – iš paskirstytų lėšų įsigyja reikiamą žvyro kiekį. Taip taupomos mokesčių mokėtojų lėšos ir vis labiau gerinama kelių būklė. Pernai mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Kėdainių rajono kaimiškose seniūnijose atliktiems žvyravimo darbams patikrinti. Ji vertino žvyravimui skirtų lėšų panaudojimą kiekvienoje seniūnijoje.
Bus ieškoma geresnės sinergijos
Meras Valentinas Tamulis asmeniškai kartu su tarybos nariu, kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininku bei ūkininku Algimantu Kižausku apvažiavo visas seniūnijas ir vietoje aiškinosi atliktų darbų apimtis bei jų kokybę visame Kėdainių rajone. Tokia programa gali efektyviai egzistuoti ir duoti realią naudą tik suradus sinergiją tarp savivaldybės ir ūkininkų. Šiuo atveju keliamas bendras tikslas, kad už savivaldybės skiriamas lėšas būtų atliekama kuo daugiau darbų ir pažvyruota kuo daugiau savivaldybei priklausančių kelių. Šiemet įvertinus pernai metų patirtį tai bus siekiama dar labiau užtikrinti. Seniūnų prašoma koordinuoti šį procesą ir rasti bendrą kalbą, susitarti su ūkininkais. Be to, toks bendradarbiavimas turi vykti nuolat. Dabar seniūnijose kaip tik ir tariamasi su ūkininkais, kuris kelias svarbesnis, reikalingesnis ir labiau naudojamas visos bendruomenės. „Kelių priežiūra yra sunkus ir atsakingas darbas, tačiau prižiūrimas kelias tarnauja ilgiau. Dar labai daug gyvenamąsias teritorijas jungiančių kelių yra neasfaltuoti, o norint juos gerai prižiūrėti reikia daug laiko ir lėšų“, – sako rajono meras Valentinas Tamulis. Meras teigia, kad ūkininkai atlieka ir kontroliuojančią funkciją. „Rajone ūkininkų bendruomenė – stipri. Jie žiūri ir patys lygina vieną seniūniją su kita, klausia seniūno, kodėl pas mus tik tiek kilometrų padaryta, o pas kitus daugiau“, – gerai žinodamas padėtį sako rajono meras Valentinas Tamulis.
Reikia gerai atlikti namų darbus
Tam, kad būtų apsispręsta, kurį kelią tvarkyti, reikia būti seniūnijos šeimininku ir gerai žinoti visą padėtį. Tik tada seniūnas gali tartis su ūkininkais dėl pagalbos atliekant darbus viename ar kitame kelyje. Vertinama viskas: ir kelio svarbumas bendruomenei, ir net pavieniams nuo miestelio nutolusiems gyventojams, kuriems tas kelias svarbus ne tik vasarą, kai gal ir visai dar įmanoma važiuoti, bet ir žiemą, kai juo beveik nėra galimybės pasinaudoti. Šiais metais visose seniūnijose žvyrui įsigyti yra skirta 130 tūkstančių eurų. Biudžetas mažesnis nei pernai, nes dalį pinigų teko paskirti ieškant finansavimo nenumatytai kovai su pandemija, tačiau jį išmintingai panaudojus naudą pajaus visa bendruomenė.
Darbai jau ir dabar vyksta
Šiuo metu pagal sudarytą planą taip pat vyksta žvyravimo darbai, tačiau jie vykdomi perkant žvyrą ir jo paskirstymo paslaugą kartu. Tam naudojamas kitas finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Iš šių lėšų intensyviai vyksta darbai visose seniūnijose. Šiemet pirmiausia ir buvo atliekami darbai iš kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų pinigų, nes trūko žvyro ir ne visos seniūnijos jau buvo sutarę su ūkininkais ką, kur ir kaip darys, kas paruoš kelius. Dar viena priežastis: koronaviruso sukelta nežinomybė koregavo ir lėšų paskirstymą. Šiuo metu žvyravimo darbai Pernaravoje, Josvainiuose ir Krakėse iš Kelių priežiūros programos lėšų jau visiškai baigti. Kėdainių rajono savivaldybė šiais metais iš viso vien kelių žvyravimui ir priežiūrai skirs 290 tūkst. eurų. Iš Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų 2020 metams visiems darbams yra skirta 2 894,6 tūkst. Eurų. Iš jų 60 proc. lėšų skirta kaimui, o 40 proc. — Kėdainių miestui.