PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 4 d. 09:00

Žvejybai Kuršmarėse - ypatingas statusas

Klaipėda

Deniso NIKITENKOS nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


163970

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė poledinė bumbinamoji stintų žvejyba. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) suburta ekspertų komisija.

Paraišką pripažinti bumbinimą vertybe pateikė Neringos miesto savivaldybė, kurios vicemeras Narūnas Lendraitis „Vakarų ekspresui“ teigė, jog minėtam žvejų amatui yra iškilusi grėsmė išnykti.

„Todėl ir siekiame, kad bumbinimas, jo tradicija, specifika nenugrimztų praeitin ir būtų oficialiai pripažinta kaip nematerialusis kultūros paveldas. Buvo pateikta filmuota medžiaga, nuotraukos, surinkta informacija. Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba yra vienas iš pasyvių ir taikių mažosios žūklės būdų, spendžiamosios žvejybos atmainų. Šį amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė„, - teigė jis.

Greta vėtrungių

Iki pat XX a. pabaigos ant užšalusių Kuršių merių ledo bumbinant žvejota Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje. Teigiama, jog dėl natūralių gamtinių veiksnių ir žmogaus veiklos, lėmusių stintų migracijos pokyčius, tradicija ėmė nykti - jaunesni žvejai rinkosi lengvesnius žūklės būdus ir priemones, nors bumbinimą visgi išmanė.

Bumbinimas ypatingas savo kompleksiškumu - jame susipina tiek žuvų elgsenos fenomenai, tiek nuo tautosakos elementų neatsiejami senieji kuršininkų žvejybos papročiai, tiek krašto gastronomijos kultūra.

„Aktualizuoti ir saugoti šią žvejybą padeda gerai Lietuvoje žinoma „Stintapūkio“ šventė Neringoje. Svarbiausia jos dalis yra bumbinamosios žūklės demonstravimas. Aplinkybė, jog toks žūklės būdas įtrauktas į nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, padės labiau reklamuoti šią tradiciją, vystyti rinkodarą, išryškinti mūsų krašto kultūrinį tapatumą„, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Neringos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Elena Tarvainienė.

Ji priminė, jog pernai į minėtą sąvadą buvo įtraukta ir tradicinių Kuršmarių burvalčių vėtrungių gamyba.

Įsipareigojo saugoti

Pasak LNKC specialistės Skimantės Ramoškaitės, Lietuva yra ratifikavusi UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją ir įsipareigojo kurti savo nacionalinius sąvadus.

„Kuomet į jį įtraukiama vertybė, padidėja jos žinomumas, informacinė sklaida, ta specifinė veikla tampa vienu iš prioritetų vystant įvairius projektus. Dar svarbiau, kad nacionalinis pripažinimas padeda stiprinti vietos bendruomenes. Kitas niuansas: tik nacionaliniame sąvade esančios vertybės vėliau gali pretenduoti būti pripažintomis ir tarptautiniu lygiu. Pavyzdžiui, į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse, Lietuvos daugiabalsės dainos sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje“, - „Vakarų ekspresui“ teigė ji.

Bumbinimo tradicijos saugotojais įvardyti Neringos savivaldybė, Neringos kultūros įstaigos, Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Turės būti parengtas ir penkerių metų apsaugos planas.

Ekspertų vertinimu, nematerialus kultūros paveldas - gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą. Jis visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.

Šiuo metu minėtame sąvade jau yra 39 vertybės. Galima paminėti Mažosios Lietuvos delmonus, drevinę bitininkystę Varėnos krašte, Rasos šventę Kernavėje, įvairias etnines tradicijas: Lietuvos karaimų vestuves, pirčių lankymą, Velykų būgno mušimą Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiakio gamybą, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimą ir kt.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.