Žvalgybos kontrolierius siūlo didinti įstaigos prieigą prie slaptos informacijos

Lietuva

Nortautas Statkus. Luko Balandžio (BNS) nuotr.

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS.LT

349116

Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga siūlo didinti jos prieigą prie slaptos informacijos, taip pat įgalinti prokuratūrą aiškiau kontroliuoti kriminalinę žvalgybą.

Tokie pasiūlymai įvardijami 2024-ųjų Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos ataskaitoje.

Pasak įstaigos, tam, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų efektyviai vykdyti savo uždavinius, jie privalo turėti teisę tiesiogiai susipažinti su žvalgybos institucijų tvarkomuose registruose, informacinėse sistemose ar duomenų bazėse saugoma informacija.

„Tai apima ir valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją. Taip pat būtina užtikrinti, kad kontrolieriai galėtų gauti ne tik dokumentus, bet ir duomenis bei jų kopijas, net jei juose yra įslaptinta informacija“, – nurodo žvalgybos kontrolė.

Kaip pažymima ataskaitoje, šiuo metu Žvalgybos kontrolierių įstatyme yra nustatytas apribojimas susipažinti su informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę, taip pat su iš užsienio partnerių gauta informacija.

„Tačiau tokie apribojimai neturėtų būti absoliutūs, nes tam tikrais atvejais ši informacija gali būti esminė nagrinėjant asmens skundą ar žvalgybos pareigūno pranešimą apie galimus neteisėtus veiksmus“, – teigia kontrolieriai.

Siūlo daugiau įgaliojimų kontroliuojant kriminalinę žvalgybą

Žvalgybos kontrolė pabrėžia, kad žvalgybos institucijos ne tik atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, bet ir vykdo kriminalinę žvalgybą, o dėl slapto šios veiklos pobūdžio bei ribotos kontrolės kyla žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo rizika.

„Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir vieningą priežiūros praktiką, žvalgybos kontrolieriai turi turėti įgaliojimus vertinti žvalgybos institucijų atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą“, – nurodoma ataskaitoje.

Be to, žvalgybos kontrolierius teigia nustatęs išorinės kontrolės spragą, kai kriminalinius tyrimus vykdančias žvalgybos institucijas koordinuoja ir kontroliuoja prokurorai, tačiau prokuratūra neturi prieigos prie visų žvalgybos duomenų.

„Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti aiškesnę kriminalinės žvalgybos veiksmų, kai juos atlieka žvalgybos institucijos, kontrolę. Tai padėtų išvengti teisinės painiavos bei būtų užtikrinta efektyvesnė žmogaus teisių ir laisvių apsauga“, – nurodoma ataskaitoje.

Lietuvoje civilinės ir karinės žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas atlieka Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).

Tuo metu kriminalinę žvalgybą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo, Specialiųjų tyrimų, Lietuvos kalėjimų ir Vadovybės apsaugos tarnybos, Muitinės ir Policijos departamentai bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Praėjusiais metais Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga taip pat tikrino VSD veiklos teisėtumą ir žmogaus teisių užtikrinimą per prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų kampanijas. Kontrolieriai nenustatė, kad VSD veiksmai būtų neatitikę teisėtumo, politinio neutralumo, teisės į privatumą, saviraiškos, susirinkimų ir kitų reikalavimų.

Be to, žvalgybos informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms įvertinę kontrolieriai konstatavo, kad šios informacijos pateikimas yra savalaikis, objektyvus ir aiškus, leidžiantis suprasti pavojus nacionalinei grėsmei bei priimti sprendimus.

Gauta dešimt skundų

2024 metais Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga skelbia gavusi dešimt skundų dėl galimo žvalgybos institucijų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitų galimai neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistos žmogaus teisės ir laisvės.

Iš minėtų skundų aštuoni pripažinti priklausantys žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

Dėl trijų iš jų buvo atliekami kontrolieriaus tyrimai. Vienas skundas buvo nutrauktas pareiškėjui jį atsiėmus, antrame tyrime teisėtumo pažeidimų nenustatyta, o trečiasis tyrimas dar yra tęsiamas. Jame laukiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl žvalgybos institucijos atsisakymo pateikti kontrolieriui informaciją, kuri būtina tyrimui užbaigti ir sprendimui priimti.

Tris skundus žvalgybos kontrolieriai atsisakė nagrinėti, kadangi jie jau buvo nagrinėjami teismuose: vienas skundas – dėl įmonės neatitikties nacionalinio saugumo interesams, du – dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Du skundai netirti dėl duomenų trūkumo arba neatitikimo keliamiems reikalavimams.

Pernai taip pat gauti du skundai, susiję su galimais kriminalinės žvalgybos subjektų teisėtumo ir žmogaus teisių bei laisvių apsaugos pažeidimo atvejais.

„Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos priežiūra nepriklauso žvalgybos kontrolierių kompetencijai, buvo priimti sprendimai atsisakyti nagrinėti tokius skundus“, – nurodoma ataskaitoje.

Dalis skundų buvo perduota nagrinėti Generalinei prokuratūrai. Pasak Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos, vertinant tokių skundų priimtinumą „tapo aišku, kad pareiškėjai neskiria žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiklos“.

2023 metais žvalgybos kontrolieriai gavo 11 skundų.

Iššūkius kelia dirbtinio intelekto pritaikymas

Kaip pažymima ataskaitoje, ateityje žvalgybos institucijų veiklos kontrolė susidurs su naujais iššūkiais, kuriuos kelia didžiųjų duomenų analizė, dirbtinio intelekto (DI) technologijų taikymas, profiliavimas ir automatizuoti sprendimai.

Pasak kontrolierių, žvalgybos institucijos vis dažniau naudoja DI algoritmus, kad greičiau apdorotų didelius informacijos kiekius, numatytų galimas grėsmes ir priimtų prevencinius sprendimus.

„Tačiau svarbu nepamiršti, kad tokie technologiniai sprendimai privalo atitikti griežtus teisės aktų reikalavimus. (...) Didžiųjų duomenų masyvų analizė turi būti vykdoma laikantis principų, kurie užtikrina, kad surinkti duomenys būtų naudojami griežtai proporcingai ir skaidriai“, – teigia Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga.

2025-aisiais Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga yra suplanavusi du patikrinimus, kuriuose vertins, kaip žvalgybos institucijos laikosi teisėtumo principo bei žmogaus teisių sankcionuodamos žvalgybos veiksmus ir kaip žvalgybos institucijos įgyvendino pernykštes rekomendacijas dėl vidaus kontrolės organizavimo.

Žvalgybos kontrolierių įstaigos veiklos ataskaita – antrasis metinis pranešimas apie žvalgybos nepriklausomą išorinę priežiūrą, kuri vykdoma 2023-iųjų.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra parlamentui atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, užtikrinanti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą. Jai vadovauja Nortautas Statkus.

2025-ųjų pradžioje ji turėjo 11 darbuotojų. Pernai įstaigos veiklai vykdyti valstybės biudžete buvo skirta 680 tūkst. eurų ir panaudota 391,8 tūkst. eurų, iš jų 274,1 tūkst. – darbo užmokesčiui.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt