Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com | Pexels nuotr.
Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt
Nors Lietuvoje gamtinės sąlygos permainingos, draudimo įmokų kompensacijomis pasinaudojo tik 402 ūkiai, dalyvavę rizikos valdymo sistemose. Iš jų 380 kompensuotos įmokos už pasėlių ir augalų draudimą, likusiems - už gyvūnų draudimą. Tiesa, ūkininkai noriai naudojosi parama aplinkosaugai gerinti, nurodo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Ketvirtadienį įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų stebėsenos komiteto posėdyje pristatyta, kad daugiausia - 65 proc. - lėšų aplinkosaugai gerinti skirtos paramos buvo išmokėta ūkininkaujantiems vietovėse, kur kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.
Ūkininkai taip pat domėjosi biodujų, skirtų pardavimui, gamyba, bet nė vienas žemdirbys neprašė paramos ūkio reikmėms skirtų biodujų projektams.
„Nors noriai naudojosi konsultavimo paslaugomis, deja, 2014-2017 metų laikotarpiu smulkieji ūkininkai nepanoro didinti konkurencingumo tarpusavyje bendradarbiaudami, todėl nepateikė nei vienos paraiškos šiam tikslui skirtai paramai gauti“, - pranešime rašo ŽŪM.
Ministerijos teigimu, darbo vietų kūrimas kaime išlieka opiausiu klausimu. Lietuvos kaimo plėtros (KPP) programoje numatyta, kad iki 2023 metų turėtų būti sukurto 2055 darbo vietos, tačiau kol kas rodikliai nedžiugina.
„Tačiau optimizmo teikia tai, kad patvirtinti 27 vietos plėtros projektai ir didžioji jų dalis skirta jaunimui, taip pat investuojama į infrastruktūrą, kuriamos darbo vietos“, - informuoja ŽŪM.
ŽŪM pateikiama statistika rodo, kad 2014-2017 metais buvo įgyvendinti 2139 žemės ūkio valdų modernizavimo, 259 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, 291 smulkiųjų ūkių plėtros, 93 žemės ūkio vandentvarkos, 7 miškų infrastruktūros gerinimo, 31 miškininkystės technologijų diegimo projektai. 86 proc. jaunųjų ūkininkų labiausiai domėjosi gyvulininkyste.