Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Rugpjūčio 15 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyko tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų laukė šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, edukaciniai užsiėmimai, dainos, šokiai ir įvairios pramogos.
Žaliūkių malūnininko sodyboje vyksiančioje šventėje tradiciškai vyko šventinės Žolinės apeigos, tačiau netrūko ir kitų pramogų. Šiemet pirmą kartą buvo galima išbandyti naują edukacinį užsiėmimą ir sukurti Žolinės fotogramą.
Pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis kvietė folkloro ansambliai, kurie supažindino su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais. Šventėje dalyvavo Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“ ir Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Nesenstantys širdimi”.
Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai. Žemaitijoje šventinama tik puokštė (kuriai tiko ir medetkos, ir mirtos, ir nasturtai, ir kraujažolės, ir rugiagėlės, ir ramunės, ir kitos lauko gėlės), Dzūkijoje visas derlius (bulvės, kopūstai, morkos, žirniai ir t. t.). Ne atsitiktinai, Dzūkijoje dar gyvas ir kitas liaudiškas šios šventės pavadinimas – Kopūstinė. Visuose Lietuvos regionuose dažnai su gėlėmis pašventinti nešami sunokę javai. Šventinamos avižos, kviečiai, miežiai, rugių varpos. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke. Šis paprotys išlaikytas ir šventės Žaliūkių malūnininko sodyboje metu. Tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.