Linksmai pasibūti šiauliečiai traukė į Žolinės šventę po malūno sparnais (fotogalerija)

Šiauliai

Fot. E. Tamošiūnas

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt

142295

Rugpjūčio 15 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyko tradicinė Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų laukė šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos. Šventės metu muziejininkai kvietė pašokinėti ant šieno, drauge nuspalvinti sode stovinčius kol kas dar tuščius bičių avilius, žaisti senoviškus žaidimus, net patiems išsikepti piemenų duonos.

Foto galerija:

Šventėje dalyvavo Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblis „Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė), Verbūnų filialo folkloro ansamblis „RUGELIS“ (vadovės Ona Baranauskienė ir Rasa Jurgaitienė), Gilaičių filialo Sauginių liaudiškos muzikos kapela (vadovės Regina Krikštanavičienė ir Kristina Lučinskaitė), Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „RĖMOLĒ“ (vadovas Gintautas Griškėnas), Vilniaus folkloro ansamblis „NALŠIA“ (vadovė Audronė Vakarinienė).

Visų laukė linksmas pasibuvimas kartu bei vakaronė su puikiais muzikantais ir dainininkais, kurie šiais metais suvažiavo ir iš netolimų Šiaulių rajono miestelių – Raudėnų, Verbūnų, Sauginių, ir iš toliau. Atvyko net du Aukso paukštę – svarbiausią folkloro ansamblių apdovanojimą –  turintys ansambliai: Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „RĖMOLĒ“ ir Vilniaus folkloro ansamblis „NALŠIA“.

Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė, tarsi simbolinis slenkstis tarp vasaros ir rudens. Ji susijusi su labai senomis liaudies tradicijomis, įprasminančiomis valstietiško gyvenimo etapą – svarbiausių vasaros darbų pabaigtuves.

Šventės pradžioje Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Saulius Paliūnas pašventino surinktus žolynus ir naujojo derliaus duoną. Manoma, kad per Žolinę pašventinti augalai turi magiškų galių. Matydami gražų pasėlių plotą, sakydavo, jog ten pakliuvo šventinta sėkla, nes šventinti grūdai įberiami į aruodus ar sėtuvę prieš pradedant sėją. Sudžiovinti žolynai laikomi už šventųjų paveikslų, kad šie apsaugotų nuo nelaimių ir ligų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą, dedami į pamatus statant naują namą, į naujo avilio kampą, kad ir bites aplenktų negandos.

Nors Žolinės tradicijos panašios visose krikščioniškose valstybėse, tačiau paprotys rišti Žolinės puokštę gajus tik Lietuvoje.

Kadangi pašventintų žolynų negalima išmesti, nes tada namus aplankys nelaimė, tie, kurie į šventę atsinešė pernykščius žolynus, galėjo juos sudeginti –  kas iš žemės atėję, tas turi į žemę ir grįžti.

Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėjos: LR Kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt