Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
Šventę pradės dainininkai ir giedoriai iš Kirnaičių (Joniškio r.). „Kaimo giedoriai“ supažindins su senosiomis giesmėmis, kurios bus skirtos Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbei, o folkloro ansamblis „Klėčia“ pristatys Žiemgalos krašto folklorą. Atvyks ir Žemaitijos dainininkai ir muzikantai – „Ramočia“ iš Kelmės, paruošę autentiškų, iš kartos į kartą perduodamų, atspindinčių glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais, žemaitiškų dainų, šokių, ratelių programą. Dainomis, romansais bei skambiomis melodijomis džiugins „Tyrulė“ iš Tyrulių, Radviliškio r.
Šventėje lankysis svečiai iš Vilniaus – pirmą kartą į sodybą atvyks kolektyvas „Svirtis“. Šis jaunas ansamblis atlieka įvairių Lietuvos regionų ir kitų tautų folkloro dainas, pritardamas joms kanklių, būgnų, lumzdelio, dūdmaišio ir kitų instrumentų skambesiu. Seniau su svirtimi žmonės iš šulinio vandenį semdavo, o jie, kaip svirtis, iš giliausių mūsų tautos kūrybos klodų semia senąsias giesmes, dainas ir pateikia jas klausytojams patraukliai ir šiuolaikiškai.
Žaliūkių malūnininko sodyboje laukia šventinės Žolinės apeigos ir naujojo derliaus duona, kuria bus vaišinami visi atvykusieji. Vyks edukacinės bei kūrybinės veiklos, bus galima pašokinėti ant šieno, drauge austi žolynų kilimą, rankinėmis girnomis susimalti šviežiai iškultų skirtingų javų, turgelyje nusipirkti įvairių gėrybių, išbandyti ypatingas svarstykles ir sužinoti ne vien savo, bet ir visos šeimos svorį, pamatyti, kas slepiasi pernai atstatytame svirne. Pademonstruoti savo kūrybinius sugebėjimus, kvies ne tik muziejininkai, bet ir dailės studija „Auksinė ochra“.
Šie metai paskelbti Žirgo metais. Šia proga renginyje dalyvaus ir žemaitukų augintojo Marijaus Čekavičiaus užauginti ir puoselėjami tikri žemaitukų veislės žirgai, kuriais bus galima ne tik pasigrožėti, bet ir pajodinėti.
Žolinės šventė – tarsi simbolinis slenkstis tarp vasaros ir rudens, susijęs ne tik su krikščioniškąja tradicija, bet ir žymintis svarbių vasaros darbų pabaigą, šiemet Žaliūkių malūnininko sodyboje bus švenčiama jau vienuoliktą kartą. Apie Žolines šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas yra pasakęs: „Žolinės yra Žemės Dievo šventė, kuomet žmogus pamato, kaip jo darbas atneša rezultatų, jo sodas subrandina vaisių, miškai atveria savo gėrybių kraites ir atsiranda gamtos, žemės ir žmonių santarvė“.
Šios šventės šaknys slypi gilioje senovėje, o pavadinimas susijęs su papročiu tą dieną bažnyčioje šventinti žolynus, dėkojant už metų derlių. Manoma, kad pašventinti augalai turi magiškų galių. Atvykę į Žolinės vakaronę sužinos, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi – juk kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę. Visuose Lietuvos regionuose nešami pašventinti sunokę javai. Šventina avižas, kviečius, miežius, rugio varpą drauge su darželių ir pievų gėlėmis. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn. Buvo tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės. Taip pat galima spėti, koks bus ateinantis ruduo – sakoma, jei bus graži Žolinė, bus gražus ir ruduo. Tuos, kurie atsineš pernykščius žolynus, pakviesime drauge juos sudeginti. Jei gydančios arbatos neprireikė ir žolelės liko – jas reikia ne išmesti, o sudeginti, tuomet namus aplenks nelaimės.
Mūsų seneliai Žolinei skirdavo ne vieną dieną, o visą savaitę. Nors šiais laikais šventinė diena tik viena, džiaukimės galėdami pabūti kartu, niekur neskubėti, pagal seną tradiciją susitikti su giminėmis, draugais, bendraminčiais, aptarti, kaip sekėsi vasaros darbai, kaip užderėjo rugiai ir vasarojus, pajusti tikrąją Žolinės dvasią.
Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais per Žolinę Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikia parodos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šiais metais lankytojų lauks tradicinių muzikos instrumentų paroda „Miške su vėju dejuoja, namie – dainuoja“.
Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėjos: LR kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė. Draugas – VU Šiaulių akademijos botanikos sodas.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
