Žolės riedulys – ir darbas, ir hobis, ir gyvenimo būdas

Šiauliai

Vardenis PavardenisŠaltinis: Etaplius.lt

116845

Artėjant Europos moterų riedulio uždarų patalpų Trophy čempionato kovoms Šiauliuose, siūlome susipažinti su labai svarbiu „Šiaulių Ginstrektė-ŠSG“ komandai žmogumi. Ji nežaidžia riedulio, nemuša įvarčių ir net nestovi vartuose. Geras riedulio rungtynes ji stebi su tokiu pat malonumu, lyg klausytų mėgstamos muzikinės grupės koncerto. Jei jai tenka išbėgti į aikštę, tai tik tam, kad padėtų susižeidusiai komandos žaidėjai. Susipažinkite su sporto medicinos gydytoja, reabilitologe Laima Šiaudiniene.

Foto galerija:

Su ponia Laima susitikome sporto medicinos skyriuje, kuris yra vienas iš trijų Lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro padalinių. Laisvą minutę ištaikiusi gydytoja žvilgteli į laikrodį – pusė šešių. „Pusę septynių planuoju vykti į žolės riedulio treniruotę, ne visoms sportininkėms dar vitaminus atidaviau“, – sako ji.

Sportą suderino su medicina

Iš Suvalkijos kilusi pašnekovė pasakoja jaunystėje aktyviai sportavusi, bėgiojusi vidutinio nuotolio atstumus, žaidusi krepšinį. Ateitį norėjo sieti tik su sportu. Tačiau jos mamos-medikės nežavėjo dukros pasirinkimas. Sužinojusi, kad Estijoje, Tartu universitete įmanoma suderinti ir sportą, ir mediciną, Laima ilgai nedvejojo.

„Tai buvo svajonės išsipildymas, galimybė suderinti sportą ir mediciną. Tuo metu įstoti mokytis medicinos buvo sunku. Norint patekti į Tartu universiteto FMR (fizinės medicinos ir reabilitacijos) specialybę reikėjo ne tik medicinos, bet ir įvairių sporto šakų stojamuosius laikyti, jaučiau turinti kozirį. Mes mokėmės medicinos, treniravomės ir mokėmės visas treniruočių sistemas. Tai tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo vienas vedančių sporto medicinos mazgų, įvairių sporto šakų rinktinės atvykdavo ir tirtis, ir treniruotis. Tais laikais turėjo net kompiuterį“, – pasakojo L. Šiaudinienė.

Su žolės rieduliu L. Šiaudinienė susipažino 1981 metais, kai po studijų Estijoje, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Šiaulius.

„Manieže kasmet vykdavo tarptautinis riedulio turnyras ir reikėdavo kam nors jį aptarnauti, kaip medikui. Tuomet „Tauro“ riedulio komandos treneriu ką tik buvo pradėjęs dirbti Rimantas Čaikauskas. Mūsų požiūriai buvo panašūs, mintys sutapo. Taip ir susidraugavome. Susitarėme, kad padėsiu ne tik turnyro metu, bet ir klubui“, – pasakojo L. Šiaudinienė.

1992 metais įsikūrus žolės riedulio klubui „Gintra“, Laima tapo šios komandos dalimi.

„Pirmoji kelionė su komanda buvo į Italiją, Sicilijos salą. Vykome autobusu, ant sėdynių sėdėjome po du žmones. Tarp sėdynių susidėdavome lentas, kad tarpų nebūtų, kojas vieni ant kitų užmesdavome ir miegojome. Buvo sunki kelionė, tačiau nuotaikos buvo geros, kadangi pakilome į aukštesnį divizioną. Nekreipėme dėmesio į nepatogumus. Dabar jau visiškai kitaip žiūrėtume į tokias kelionių sąlygas“, – prisiminimais dalinosi p. Laima.

Žolės riedulys tapo hobiu

Ne vienoje darbovietėje dirbanti moteris sako, kad nepaisant įvairių pokyčių visada liko su rieduliu.

„Pagrindinė mano veikla – darbas reabilitologe Šiaulių Dainų poliklinikoje ir Kuršėnų ligoninėje. Taip pat aš kaip užsispyrusi suvalkietė pasiekiau, kad sporto medicinos skyrius turėtų licenciją sporto medicinos veiklai ir sutartį su ligonių kasa. O žolės riedulys jau tapo hobiu“, – pasakoja L. Šiaudinienė.

„Kaip visur spėjate?“, – klausiame pašnekovės.

„Viską spėju, visur spėju. Dar einu plaukti du kartus per savaitę, visas negandas palieku baseine. Kilometrų neskaičiuoju, bet kai įlipu, valandą plaukiu, mankštinuosi. Man vanduo patinka, esu gimusi po žuvies ženklu“, – pasakoja p. Laima.

Visi jos darbai persipynę vieni su kitais. „Mane riedulys išmokė plačiąja prasme „matyti aikštę“. Kaip viskas gyvenime veikia, kas su kuo susiję, kaip juda darbuose. Visos mano veiklos – kaip įvairių, tarpusavyje persipynusių siūlų mezginys. Tie patys sportininkai prirašyti poliklinikoje, susitinkame ten, susitinkame čia – centre. Vienoje įstaigoje negali jam padėti, kitoje jau gali. Viskas susiję“, – teigia L. Šiandinienė.

Per keturis dešimtmečius dirbant su žolės riedulio komandomis pasikeitė ne viena žaidėjų karta.

„Pradėjau dirbti 1981 metais su tuometinėmis žaidėjomis, dabar jau jų vaikai užaugo, taip pat žaidžia riedulį ir jomis rūpinuosi. Vitaminų negaliu skirti žaidėjoms, nes dauguma jų – maitinančios mamos. Kartų kaita vyksta, vienos išeina, šeimas kuria, jaunesnės ateina. Jau netrukus sulauksiu į aikštę žengiančių ir pirmųjų mano žaidėjų anūkių“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.

Blogiausias pratimas – sėdėjimas

Medikės pastebėjimais, žolės riedulyje traumos nėra dažnos, bet jei jų būna, tai dažniausiai nukenčia čiurnos ir keliai.

„Sporto medicinos specialisto darbas nėra vien sėdėti ant suoliuko. Pasėdėti gali bet kas. Jei tenka gydyti traumas, reiškia, kad kažką iki tol darei blogai. Reikia dirbti taip, kad užbėgtum traumoms už akių, toks yra medicinos daktaro tikslas. Sporto medicina – tai kardiologija, traumatologija, reabilitacija, mityba. Tyrimai, analizė – labai svarbūs. Organizmas – kaip bet kuris mechanizmas: automobilį irgi patikrinti į servisą vežate, tik po to imatės darbų“, – kasdienio darbo subtilybes pasakoja pašnekovė.

Specialistė sako, kad visą gyvenimą siekia išmokti kažko naujo, nuolat kelia kvalifikaciją, tobulinasi, todėl labai džiaugiasi, kai tą daro ir treneriai , ir sportininkai. Ypač ji sako girianti visas merginas, kurios po darbų dar randa laiko ateiti ir sportuoti.

„Sporto tikslas – išmokyti žmogų, kad judesys jam taptų poreikiu. Jeigu merginos sugeba paskirstyti laiką taip, kad spėtų po darbų pasportuoti, tai yra joms naudinga. Blogiau tam, kuris padirbęs, prasėdėjęs biure, eina į lovą atsigulti. Dar niekas nesugalvojo blogesnio pratimo kūnui nei sėdėjimas“, – fizinės veiklos nauda neabejoja L. Šiaudinienė.

Iki Europos moterų riedulio uždarų patalpų Trophy čempionato Šiauliuose liko beveik trys savaitės. Kokių priemonių reiki imtis, kad vasario 21–23 dienomis merginos būtų optimaliausios fizinės formos?

„Reikia laikytis iš anksto nustatyto plano ir kryptingai dirbti. Nei per mėnesį, nei per du nesuspėsi nieko pakeisti, reikia bent pusmečio pasiruošimui. Nors visos varžybos – svarbios, bet nuo pat sezono pradžios prasideda planavimas būtent tam tikram taškui – svarbiausiam čempionatui. Man aktualiausia šiuo metu, kad pragyventume gripą. Visada vasario mėnesį per Lietuvą praeina ta banga. Svarbu, kad išliktų sveikos, nesusitraumuotų per likusias kelias savaites“, – linki žaidėjoms p. Laima.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt