Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Renata Mikaliūnė, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus viršininkė: „Smurtinis elgesys neretai perduodamas iš kartos į kartą, todėl posakis, kad smurtas gimdo smurtą labai tiksliai apibūdina mūsų klientų smurtinio elgesio ištakas.“ (Renato Mikaliūnės asmeninio albumo nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Kasmet apie 1 500 Šiaulių regiono gyventojų – vyrų ir moterų – patenka į probacijos tarnybos priežiūrą, nes, būdami blaivūs arba girti, smurtavo vienas prieš kitą, savo vaikus, tėvus. Jiems teismas paskiria baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Renata Mikaliūnė, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus viršininkė, sako, kad didžiausia problema, kodėl smurtautojo elgesys nesikeičia – atsisakymas pripažinti, kad turi problemą. Tačiau yra ir gražių pasikeitimų pavyzdžių.
Smurtautojui svarbu suvokti elgesio priežastis
– Kasdien Šiaulių apskrities VPK teritorijoje smurto apraiškų būna užfiksuojama maždaug po 10. Vyrai muša drauges ir žmonas, vaikus, mamas. Moterys taip pat nenusileidžia. Ar visi smurtautojai sulaukia bausmių ir pagalbos?
– Į probacijos tarnybos priežiūrą patenka asmenys, kuriems dėl panaudoto smurto artimoje aplinkoje teismo sprendimu paskirtos bausmės bei tam tikri įpareigojimai ir/ar draudimai. Dalis smurtą artimoje aplinkoje panaudojusių asmenų būna atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, taip pat ikiteisminį tyrimą nutraukus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagalba smurtautojui labiausiai gali lemti smurto skaičiaus mažėjimą, smurto užkardymą ateityje. Pati auka negali sustabdyti smurtautojo agresijos, todėl, siekiant sumažinti smurto atvejų skaičių, reikia dirbti su pačiais smurtautojais, padėti jiems, išsiaiškinti priežastis, nulėmusias jų polinkį smurtauti. Darbas su smurtautoju yra nukreiptas konkrečiai į jo agresijos ir naudojamo smurto stabdymą ateityje. Tokiu būdu keičiasi sutraumuoti ir turintys problemų su elgesiu asmenys, tuo pačiu apsaugoma visuomenė.
Į probacijos tarnybos priežiūrą patekę, už smurtą teisti asmenys yra įtraukiami į resocializacijos procesą. Tai įvairių priemonių grandinė, todėl asmenys resocializacijos proceso metu turi galimybę gauti įvairiapusę kompleksinę pagalbą. Išgyvenantys krizines situacijas, turintys dvasinių, psichologinių ir/ar su priklausomybėmis susijusių problemų, kuriems reikalinga psichologų, medicinos psichologų, psichiatrų pagalba, nukreipiami į medicinos įstaigas, Psichikos sveikatos centrus. Asmenys, turintys priklausomybės problemų, nukreipiami į Priklausomybės ligų centrus, Reabilitacijų centrus bei anonimines priklausomybių grupes.
Probacijos tarnybos pareigūnai vykdo grupines ir individualias elgesį keičiančias programas, taip pat turi socialinius partnerius, kurie įtraukia asmenis į įvairias projektines veiklas bei vykdo smurtinį elgesį keičiančias programas. Jie ir pagal poreikį konsultuoja šeimos narius bei nukentėjusius nuo smurto asmenis.
Bendradarbiaujame ir su socialinėmis tarnybomis, socialinės paramos ir išmokų skyriais, Užimtumo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais, medicinos įstaigomis, socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais. Jie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba šeimai.
11.jpg
– Kiek asmenų pasinaudoja smurtinio elgesio keitimo programomis Šiaulių regione?
– Lietuvos probacijos tarnybos (toliau – LPT) Šiaulių regiono skyriaus priežiūroje 2019 m. buvo 1 482 asmenys. Iš jų 162 – moterys.
2020 m. – 1 218 Šiaulių regiono gyventojų dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš jų – 157 moterys. Svarbu tai, kad 2020 m. regione buvo 264 asmenimis, smurtavusiais artimoje aplinkoje, mažiau nei 2019 m.
2021 m. LPT Šiaulių regiono skyriaus pirmojo pusmečio duomenimis, asmenų, smurtavusių artimoje aplinkoje, kurie per šį laikotarpį buvo įtraukti į duomenų registrus, skaičius – 544, iš jų – 88 moterys.
Siekiama, kad asmenys priežiūros laikotarpiu nedarytų naujų smurtinių nusikaltimų, o pasibaigus priežiūrai nebesugrįžtų į Probacijos tarnybos priežiūrą dėl smurtinių nusikaltimų.
Ne panacėja ar stebuklingas vaistas
– Kas apskritai yra smurtinio elgesio keitimo programa?
– Tai resocializacijos proceso dalis, bet ne panacėja ir ne stebuklingas vaistas, kuris greit ir lengvai išgydo per daug metų susiformavusį ydingą smurtinį elgesį, neretai iš kartos į kartą perduodamas bendravimo formas bei konfliktų sprendimo būdus. Didžioji dalis smurtą panaudojusių asmenų buvo apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, dažniausiai alkoholio.
Smurtui pateisinimo nėra ir negali būti, tačiau, norint pakeisti smurtautojo mąstymą ir elgesį, neišvengiamai turi būti sprendžiamos ir priklausomybės problemos, pavyzdžiui, besaikis alkoholio vartojimas. Smurtinis elgesys neretai perduodamas iš kartos į kartą, todėl posakis – smurtas gimdo smurtą – labai tiksliai apibūdina mūsų klientų smurtinio elgesio ištakas.
Labai svarbu, kad priklausomybės problemas spręstų ir kiti šeimos nariai. Neretai pasitaiko, kad tėvai girtauja su savo vaikais, žmonos, sugyventinės ir draugės su savo vyrais ir draugais. Ne toks jau retas reiškinys, kai girtauja abu, tiek smurtautojas, tiek auka. Todėl sprendžiant vieno šeimos nario priklausomybės problemas, labai svarbus šeimos narių palaikymas ir solidarizavimasis.
Elgesio pataisos programų tikslas – šių programų dalyvių pakartotinių nusikaltimų prevencija ir resocializacija.
Elgesio pataisos programų uždaviniai: nuteistųjų motyvavimas keisti kriminalinį elgesį, pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnių mažinimas/valdymas, mąstymo ir elgesio, susijusio su pakartotiniu nusikalstamumu, keitimas, nuteistųjų kriminalinių nuostatų ir vertybių keitimas, socialiai priimtinų mąstymo ir elgesio būdų įtvirtinimas.
Probacijos tarnybos pareigūnai vykdo grupines ir individualias smurtinį elgesį keičiančias programas. Grupinė smurto programa „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ – tai 26 užsiėmimų smurtinį elgesį keičianti programa. Į grupinius susitikimus susirenka nuo 5–10 asmenų.
Programos metu asmenys mokosi suvokti, kas yra smurtas, siekiama iš jų pačių gauti suvokimą apie savo smurtinius veiksmus prieš artimuosius, mokymąsi atpažinti įspėjamuosius smurtinio elgesio ženklus. Taip pat įgyjama naujų įgūdžių, padedančių be agresijos spręsti šeimos konfliktus, mokomasi kurti partneriškus santykius šeimoje bei naudotis kitų pagalba, mokomasi konstruktyvių jausmų raiškos įgūdžių.
Individuali kognityvinė-bihevioristinė korekcinė programa „Tik tu ir aš“ – tai 13 užsiėmimų individuali struktūruota programa, kurios metu programos dalyviai mokosi įgūdžių ir metodų, reikalingų „savęs tyrinėjimui“, t. y. gebėjimui įvertinti savo nusikalstamą elgesį, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, smurtą ir suprasti, kaip tai pakeisti.
Tai pat vykdomos ir kitos elgesio keitimo programos: motyvacinė programa „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, programos jaunimui „Equip“, „Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos“ bei „Ankstyvoji intervencija“.
stop-1131143-1280.jpg
Mąstymo pokytis – didelė sėkmė
– O jei pasikartoja smurtas?
– Asmenys vėl patenka į teisiamųjų suolą, bausmės už pakartotinį smurtą sunkėja. Susiformavusi asmens resocializacija – tai sudėtingas ir ilgas procesas, tačiau visada suteikiantis daug galimybių ir vilties gyventi kitaip bei savo vaikams perduoti jau kitokį gyvenimo būdo pavyzdį.
– Ar probacijos tarnyboje dirbama su smurto aukomis?
– Tiesioginę pagalbą aukoms teikia Specializuotas kompleksinės pagalbos centras, kuris po smurto įvykio aukoms suteikia reikiamą paramą, tarpininkauja dėl pagalbos teikimo.
Probacijos tarnybos pareigūnai bendrauja su priežiūroje esančių asmenų, teistų už smurtą artimoje aplinkoje aukomis, lankydamiesi gyvenamosiose vietose. Ypatingas dėmesys skiriamas poroms, kurios po smurto atvejo lieka gyventi kartu. Todėl pareigūnai, bendraudami su aukomis, domisi šeimos situacija, bendrauja su socialiniais darbuotojais, teikiančiais paslaugas šeimai, pagal poreikį nukreipia aukas pas reikiamus specialistus. Turime socialinius partnerius, kurie teikia anonimines psichologo konsultacijas aukoms bei šeimos nariams. Deja, bet labai retai aukos naudojasi šia galimybe.
22.jpg
– Kokių priemonių reikia, kad pagalba smurtautojui būtų efektyvi?
– Vienas svarbiausių aspektų – pačių smurtautojų motyvacija bei pripažinimas, kad elgesį reikia pradėti keisti nuo gyvenimo būdo ir įsisenėjusių įpročių keitimo.
Priklausomybių ryšys su smurtu yra itin stiprus. Dauguma smurto nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, o, gyvenant blaivia galva, keičiasi ir mąstymas, ir požiūris. Todėl probacijos tarnybos pareigūnai didelį dėmesį skiria prižiūrimųjų motyvacijai.
– Gal galite prisiminti istorijų, kai nenorėjęs problemos pripažinti žmogus priėmė pagalbą ir ėmė koreguoti savo elgesį?
– Yra tekę priežiūroje turėti asmenį, teistą už smurtą prieš paauglį sūnų. Asmuo, nors ir priešinosi, buvo nukreiptas lankytis pas priklausomybių specialistą, privalėjo dalyvauti smurto programoje, lankė psichologo konsultacijas.
Asmuo visas siūlomas priemones atkakliai neigė, nuolat piktinosi, o resocializacijos proceso pradžioje, kalbėdamas apie panaudotą smurtą prieš maištaujantį paauglį sūnų, pareiškė: „Mane tėvas diržu auklėjo ir nuo to blogu žmogumi netapau.“
Po ilgo ir nuoseklaus darbo su asmeniu grupinės programos metu išgirdome šio asmens patarimą kitam programos dalyviui: „Žmonės žvėrimis tampa tada, kai patys buvo auklėjami žvėriškomis priemonėmis.“ Tokį mąstymo pokytį laikyčiau didele sėkme.
– O jei asmuo kategoriškai atsisako dalyvauti programoje?
– Didžioji dauguma programos dalyvių yra teismo įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatant dalyvavimo programoje terminą. Todėl atsisakymas dalyvauti programoje yra vertinamas kaip vengimas vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą.
Dėl priežiūroje esančio asmens vengimo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą pareigūnai kreipiasi į teismą arba į prokuratūrą, todėl šiems asmenims gali būti taikomos LR įstatymų nustatytos poveikio priemonės, pavyzdžiui, bauda arba areštas.