Žmonės linkę galvoti, kad nelaimė nenutiks: arba kodėl už vairo sėdama nepailsėjus?

Vilnius

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

30974

Įvykus eismo įvykiui kelyje, pirmas galvoje kylantis klausimas – ar vairuotojas buvo blaivus. Tačiau ne vienas praėjusiais metais kelyje „Via Baltica“ įskaitinis eismo įvykis rodo, kad skaudūs ir mažiau skaudūs eismo įvykiai kyla dėl iš pirmo žvilgsnio visiškai nekaltos priežasties – vairuotojo nuovargio.

Analizuojant 2017-aisiais kelyje „Via Baltica“ įvykusių įskaitinių eismo įvykių aplinkybes, nustatyta, kad dėl vairuotojų nuovargio įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 6 buvo sužaloti. Šių metų vasarį Lietuvos transporto saugos administracijos Pasitikėjimo telefonu gauta informacija, kad keliu „Via Baltica“ iš Lenkijos į Lietuvą važiuoja krovininis automobilis, kurio vairuotojas galimai yra pervargęs ir vairuoja krovininį automobilį naudodamasis ne savo vairuotojo kortele.

„Pranešėjas nurodė konkretų transporto priemonės valstybinį numerį, taigi į Kalvarijos pasienio punktą nusiuntėme Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus pareigūnus. Sustabdžius minėtąjį automobilį, pirminė informacija pasitvirtino“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Genius Lukošius.

Pasak jo, Vilniuje registruotoje įmonėje dirbantis vairuotojas iš tiesų naudojosi svetima vairuotojo kortele ir taip bandė nuslėpti savo tikrąjį darbo laiką. Vairuotojas vairavo automobilį 10 val. 46 min. ir 1 val. 46 min. viršijo didžiausią leistiną dienos vairavimo trukmę. O tam, kad nuslėptų tikrąją savo vairavimo trukmę, vairuotojas naudojosi įmonės vadovo vairuotojo kortele.

Už šį pažeidimą administraciniu nurodymu vairuotojui skirta 150 eurų bauda bei uždrausta tęsti kelionę nepasinaudojus mažiausiai bent 9 val. kasdieniu poilsiu. Taip pat dėl minėto pažeidimo administracinio poveikio priemonės bus taikomos ir įmonės vadovui.

Psichologė Kristina Piročkinienė sako, kad yra pastebėta, jog žmonės linkę nepagrįstai optimistiškai vertinti savo nepažeidžiamumą. Socialinėje psichologijoje toks reiškinys vadinamas „nerealistiniu optimizmu“. Galvoje susikuriama iliuzija, jog esame atsparūs nelaimėms, ir todėl nesiimame reikiamų atsargumo priemonių.

„Paprastai tariant, žmonės linkę apie save galvoti, jog tokie neigiami įvykiai kaip avarijos, sveikatos sutrikimai, mirtis jiems nenutiks. Prie to dar prisideda kontrolės iliuzija – įsivaizdavimas, kad galima kontroliuoti situaciją, nepaisant jos realaus rizikingumo. Pavyzdžiui, „nemiegojau 2 paras ir galiu dar vairuoti“ (nepaisoma, kad reakcija sulėtėja, regėjimas suprastėja, didėja mieguistumas ir atsiranda galimybė tiesiog „atsijungti“ už vairo)“, – sako psichologė Kristina Piročkinienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt