Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kalėjimas / Alfa.lt nuotr.
Ainis GurevičiusŠaltinis: BNS
G. Andreikėnas nuteistas už tai, kad 2023 metais, naktį iš kovo 5-osios į kovo 6-ąją Kaune, Kalniečių gatvėje, savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nužudė savo 56 metų žmoną.
Bylos duomenimis, kilus konfliktui su sutuoktine, dirbantis pensininkas, kuriam tuo metu buvo 64 metai, ne mažiau kaip 27 kartus rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas. O paskui kietu buku daiktu šešis kartus smogė į galvą. Moteris netrukus mirė nusikaltimo vietoje.
Po to vyras pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prisipažino nužudęs žmoną. Tačiau sulaikymo metu kruvinas žudikas elgėsi agresyviai, priešinosi pareigūnams. Jam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas.
Nuteistojo advokatė Rita Petručionytė kasaciniame skunde prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį − pašalinti G. Andreikėno atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir skirti švelnesnę bausmę. Advokatė ir jos ginamasis teigė, kad alkoholį jis gėręs po nužudymo.
Be to, advokatė teigė, kad jos ginamojo pyktį išprovokavo pati sutuoktinė, kuri buvo neblaivi ir sukėlė triukšmą bei konfliktą.
Tačiau byloje įrodyta, kad G. Andreikėnas žmoną užmušė būdamas girtas.
„Pirmosios instancijos teismas, nors išsamiau ir neargumentavo, tačiau, remdamasis baudžiamojoje byloje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, pagrįstai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas išsamiais motyvais patvirtino, kad G. Andreikėnas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos šios veikos padarymui“, – rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
Kasaciniame skunde advokatė taip pat teigė, kad paskirtoji bausmė yra pernelyg griežta. R. Petručionytės manymu, skirdami bausmę teismai atsižvelgė tik į negatyviai apibūdinančius duomenis, nebuvo vertinami nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys: tai, kad jis dirba, jo gyvenimo būdas nėra asocialus, jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, geranoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
Bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 12 metų nelaisvės yra tinkama bausmė šiam žudikui.
Kolegija nutarė atmesti kasacinį skundą.