Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Arūnas Dubinskas
Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien, liepos 20-ąją, vyksta Širvintų miesto šventė, minėsime miesto 544 metų sukaktį. Tą pačią dieną, jau 8 valandą ryto, prasidėjo Širvintų maratonas, kuriame žada dalyvauti garsūs Lietuvos ilgų nuotolių bėgikai. „Širvintų krašto“ skaitytojai jau spėjo susipažinti su Lina Abromaityte, Mindaugu Garmu, Piotru Silkinu, Ruslanu Seitkalijevu. Šiandien kalbamės su maratonininku Arūnu Dubinsku.
- Kokia bėgimo rungtis yra pati mėgstamiausia ir kurioje esate pasiekęs geriausią rezultatą?
- Buvo laikai kai į bėgiojančius žiūrėjau su pavydu. Bet vieną dieną prisiverčiau ir po truputį pradėjau bėgioti. Distancijos pamažu ilgėjo, kol „užaugau“ iki maratono. Šiuo metu mėgiamiausia distancija, žinoma, yra maratonas. Esu nubėgęs jį per 3 val ir 24 min. Gal kada nors nubėgsiu ir dar greičiau. Bet šiuo metu tiesiog neįdomu bėgti greitai. Labiau norisi bėgti ilgai, traukia įvairiausi maratonai ir visokios ilgesnės distancijos.
- Girdėjome, jog lenktyniavote net su jachta... Labai įdomu kur, kada ir kaip vyko tos lenktynės?
- Prieš trrjus metus teko lenktyniauti su jachta Kuršių nerijoje bėgant krantu, o jachtoms plaukiant mariomis. Šios idėjos autorius buvo buriuotojas ir bėgikas Tauras Pėstininkas, o visi bėgimo rungties dalyviai buvo patyrę maratonininkai, galintys greitu tempu įveikti ilgus atstumus. Buvo šiokia tokia intriga, nes jeigu pūstų didelis ir palankus vėjas, tuomet jachtos turėtų pranašumą. Vyko smagios varžybos, ypač įdomi buvo paskutinė lenktynių atkarpa, kai išbėgus į paplūdimį finišo link buvo galima bėgti matant jachtas. Tada pirmas pasiekiau Juodkrantės gelbėjimo stotį, kuri buvo numatyta kaip finišas maratonininkų ir jachtų varžyboms. Pirmoji jachta „Keturi vėjai“ šių eksperimentinių varžybų finišą pasiekė po keturių minučių.
- Gal jums teko dalyvauti ir kitose nestandartinėse bėgimo trasose?
- Žiemą Taline vyko uždarų patalpų maratonas. Bėgimas vyko ledo arenos koridoriais. Rato ilgis buvo 252 metrai, taigi teko sukti net 167 ratus. Prieš porą mėnesių kartu su dar penkiais lietuviais – Mindaugu Garmumi, Gintaru Pupininku, Albertu Veikša, Valdu Šmaižiu ir Piotru Silkinu - dalyvavome 11-ajame Kalkminelobet maratone (Danija), kuris vyksta urvais ir sėkmingai įveikėme sudėtingą ir vaizdingą trasą. Mindaugas absoliučioje įskaitoje buvo trečias. Egzotinį maratoną įveikė ir Lietuvos maratonų legenda - 78 metų Piotras Silkinas (tai buvo jo 278 maratonas).
- Per keturias dienas trys maratonai... Juk buvo ir taip? Kada ir kur?
- Taip, buvo ir trys maratonai per keturias dienas, tik po to jau atsiranda iššūkis trys maratonai per parą... Prieš porą metų kartu su Sauliu Litvinavičiumi ir Piotru Silkinu balandžio 30 dieną Krokuvoje, gegužės 1 dieną Jelcz-Laskowi ir gegužės 3 dieną Dolnego Powišla įveikėmė tris maratonus.
- Jūs bėgote ir 100 kilometrų. Esatę sakęs, jog ne taip ir sunku buvo... Savo socialinėje paskyroje distanciją pagal organizmo būklę, mintis ir jausmus padalinote į dešimt dalių. Labai įdomūs pojūčiai...
- Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nubėgti 100 kilometrų lengva. Bet ar tikrai labai sunku?! Apibendrinus, mano dešimtukai (10x10) buvo tokie: 1) apšilimas ir pažintis su savo kūnu - viskas puikiai veikia; 2) tempas tinkamas, aš savo laiku ir savo vietoje; 3) jokių minčių apie finišą, geriau apie orą, bėgimo procesą ar dar ką nors; 4) įbėgus į ketvirtą dešimtį tikrasis bėgimo grožis tik prasideda; 5) maratonas subėgtas, bet juk galiu bėgti toliau; 6) antra pusė visada bus įdomesnė, prieš akis juk dar visas maratonas; 7) ne, neignoruoju kūno siunčiamų signalų, stengiuosi išgirsti, suprasti ir į juos atsižvelgti; 8) truputis blogų minčių (nenoriu, negaliu), tačiau jos greitai konvertuojamos į gerąsias - nedejuoti gi susirinkome; 9) baterijos senka, bet koks didelis gėris yra visada turėti vidinio rezervo; 10) jau galiu sau leisti pamąstyti apie finišą, jis netgi tarp medžių sklando ore, nenumaldomai artėja ir jis tikrai bus nuostabus. Juk čia šimtinė! Nepaprastai įdomu įveikti save, iškylančius sunkumus ir tokią distanciją.
- Bėgate, ko gero, su ausinukais ir klausotės muzikos. Jeigu taip, tai kokios. Ar ji padeda?
- Niekada nebėgau su ausinukais, nes mėgstu tikrą garsą, čia ir dabar, nesvarbu ar tai būtų miesto triukšmas, ar gamtos ramybė. Ir rezultatas visada gražiausias toks, koks jis būna tą dieną, nesvarbu ar jis sutelpa į 4 valandas, ar bėgta virš 5 valandų. Svarbu pasiimti iš bėgimo viską, ką jis gali duoti geriausio. O jis tikrai daug gali...