PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2020 m. Lapkričio 23 d. 09:09

Žmogiškumas XIII. 1 skyriaus, 2 dalis

Radviliškis

Justinas Ralys

Justinas RalysŠaltinis: Etaplius.lt


155023

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako. 

Žmogus įdomiai sutverta būtybė – jis verkia kai skauda, verkia, kai jam labai gera, verkia, kai mato ką nors gražaus, verkia žiūrėdamas melodramas. Nemeluokit, jog jūs neverkiat. Bent kartą esat verkę ir jūs žiūrėdami ką nors panašaus į Titaniką.

Žmogus taip pat juokiasi – kai jam skauda (patikėkit esu ir to matęs ir net pats patyręs), kai jis būna nuliūdęs – pasitaiko, jog žmogus juokiasi manydamas, kad tai padės išsklaidyti slogią atmosferą. Taip, kartais tai padeda, bet dažnai toks juokas priveda prie ašarų. Ašaros nėra blogai, kaip daugelis mano. Ašaros padeda išlieti susikaupusius jausmus. Dažnai jausmai prasiveržia labai netikėtai. Ir tuo metu atrodo, jog aplink viskas griūva. Apie ką bepagalvotum viskas blogai, viskas pravirkdo. Tikrai pasitaiko tokių situacijų. Ne išimtis ir aš. Aš patyriau sukrėtimų patyriau nemalonių situacijų, kurių metu sužinojęs, jog viskas – "basta", pagalvodavau: “Po šimts - negi viskas. Negi dabar jau tikrai viskas.”, bet paskui atsisėsdavau kokį penkiolika minučių paverkdavau dar galbūt ką nors sudaužydavau ir viskas vėl prašviesėdavo – aš rasdavau išeitį, kuria galima pasinaudoti kaip alternatyva savižudybei. Aišku aš nesakau kad ta išeitis tinka visiems gyvenimo atvejams, tačiau jums reikia patiems ją surasti.

Dabar juokas suėmė, kai pagalvojau... Kažkur mažiausiai dešimt kartų gal daugiau o gal mažiau, būčiau pakėlęs ranką prieš save vien dėl kažkokio tai menkniekio. Kažkokios klaidos, kuri galėjo pakeisti gyvenimą... Tfu - nutraukti gyvenimą. Pagalvokit ir jūs – kiek kartų buvo tokių situacijų, kad atrodo, jog jau viskas nebegaliu daugiau gyventi – nebėra prasmės. Buvo? Nemeluokit kad nebuvo. Tokių situacijų pasitaiko netgi kiekvieną dieną, bet jos yra skirtingo sunkumo. Bent jau vienam ta sunki situacija būna eilinis įžeidimas.... Pala, pala. Bet čia šiek tiek panagrinėkim tą įžeidimą. Jis nebūna eilinis. Jis būna išskirtinis, nes į bet kokius aplinkos poveikius žmonės reaguoja skirtingai, nes kaip minėjau pradžioje, o gal ir neminėjau – kiekvienas žmogus yra individualus ir tas individualumas yra išskirtinis mūsų bruožas. Taigi ir į įžeidimus kiekvienas reaguoja vis kitaip. Vienas silpnesnių nervų žmogelis išgirdęs, kaip jį pažįstami, klasiokai ar bendradarbiai (GĖDA) pavadina kad ir kiaule, nes tas per daug apvalus, ar kaip nors šlykščiai, beje dažniausiai nepagrįstai, įžeistasis susigūžia, pasirenka gynybinę taktiką ir, jei pirmąjį kartą neatsikerta tampa nuolatinės pajuokos objektu. Pirmas įspūdis. Pirmas įspūdis sudaro didelę dalį tolesnėje sėkmėje ar nesėkmėje bendravime su nauju kolektyvu. Dažnai kolektyve gali būti išbuvęs ir kurį laiko tarpą, bet ateina diena kai pasirodo kažkas kam tu užkliūni. Kolektyvas galbūt tave apgins, bet užgauliotojas gali likti ir toliau daryti savo juodą darbą.

Įžeistas žmogus dažnai neparodo viešai, kaip jį užgavo ištarti žodžiai. Kartais jis laiko pyktį ar ašaras savyje ir išsiverkia tik kai niekas nemato – namuose, kur nors kamputyje susirietęs į kamuoliuką.