Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Trečiadienio posėdyje komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo Lietuvoje. Posėdžio metu akcentuota, kad, nepaisant dar 2022 m. birželio mėnesį priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, jog draudžiama nepriimti prieglobsčio prašymo iš šalies teritorijoje esančio asmens net ir tuo atveju, jei jis į valstybės teritoriją atvyko neteisėtai, Lietuva tokią teisę pateikti prieglobsčio prašymą vis dar riboja, apgręždama ne tik pasienio, bet ir šalies teritorijoje esančius asmenis.
„Nors Vidaus reikalų ministerija žadėjo parengti Užsieniečių teisinės padėties bei Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus, tenka konstatuoti, kad iki šios dienos jokie įstatymų projektai Seimo dar nepasiekė. Lietuva ir toliau riboja galimybes neteisėtai sieną kirtusiems asmenims pateikti prieglobsčio prašymą šalies teritorijoje, o tokie ribojimai nėra suderinami su Europos Sąjungos teise“, – dėstoma pranešime.
Komitetas, reaguodamas į Nigerijos piliečių išsiuntimą iš Lietuvos, kreipėsi į atsakingas institucijas su prašymu pateikti situacijos įvertinimą, kodėl pateikus pakartotinius prieglobsčio prašymus ir juos išnagrinėjus skubos tvarka, asmenys buvo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos nesuteikiant jiems galimybės kreiptis į teismą ir skųsti Migracijos departamento priimtus sprendimus. Kaip rašoma pranešime, komiteto nuomone, tokie institucijų veiksmai užkerta kelią pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone ir pažeidžia negrąžinimo principo taikymą.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė komiteto posėdyje išsakė pastabas dėl to, kad šiuo metu neturime nepriklausomo atvejų pasienyje stebėjimo mechanizmo. „Nei „Frontex“ agentūros, nei Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovai negali patekti prie sienos ir ginčytinais atvejais išsiaiškinti situaciją. Stebėseną vykdančioms institucijoms belieka kliautis Valstybės sienos apsaugos pareigūnų informacija, kurios nešališkai patikrinti nėra jokios galimybės“, – rašoma pranešime.
Komitetas yra akcentavęs būtinybę atlikti individualų kiekvienos ginčytinos situacijos vertinimą, todėl kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas įvertinti galimybes atlikti nepriklausomus individualių incidentų tyrimus pasienio teritorijoje.
E. Gudzinskaitė: jie turi teisę sprendimą skųsti
Vis tik, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė nurodo – asmenys sprendimą vis dar gali apskųsti.
„Jie turi teisę sprendimą skųsti (net ir nebūdami Lietuvoje – ELTA), todėl, kad jie turi teisininkus, advokatus, kurie atstovauja jų interesams čia, Lietuvoje. Ir advokatai turi teisę tą sprendimą paduoti savo ginamųjų sprendimu“, – trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje žurnalistams teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė atkreipia dėmesį, kad prieglobsčio prašymai jau buvo teikti kiek anksčiau, tačiau, nurodo ji, išnagrinėjus jie buvo atmesti.
„Jie buvo pateikę pakartotinį prieglobsčio prašymą, bet tas prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Ir tik priėmus sprendimą, kad jų pakartotinas prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas, nes nepateikė absoliučiai jokių naujų duomenų įvertinti pirmo prašymo nagrinėjimo metu, buvo priimti neigiami sprendimai ir tik tada jau buvo išsiuntimas pradėtas vykdyti“, – pridūrė ji.