ŽIV infekcija plinta ne tik rizikos grupėse: kada susirūpinti?

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

157606

Iki šių metų gruodžio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 3,4 tūkst. ŽIV užsikrėtę žmonės, tačiau tik dalis jų kreipėsi į gydymo įstaigą, kad galėtų suvaldyti viruso plitimą. Medikų teigimu, tai esminis iššūkis, su kuriuo susiduriama siekiant padėti ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, tačiau jų yra ir daugiau. Šiandien virusas gali paliesti kiekvieną, tačiau ne visi geba atpažinti ir įvertinti kylančią grėsmę – tam neretai trukdo įsisenėję mitai, kad infekcija serga tik socialiai pažeidžiami asmenys.

Šį mėnesį minint AIDS dieną, svarbu įvertinti pagrindinius iššūkius, trukdančius eliminuoti šią ligą sukeliantį ŽIV virusą ir užtikrinti, kad Lietuvos pacientai gautų visas reikalingas priemones, galinčias padėti suvaldyti jo plitimą.

„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kiekvienam sužinoti savo ŽIV statusą, bent kartą per metus atliekant tyrimus. Tokia praktika padėtų laiku gauti reikiamą gydymą ir išvengti tolesnių infekcijos komplikacijų. Šiandien Lietuvoje turime visas diagnostikos ir gydymo galimybes, kurios gali padėti mūsų šalies pacientams, užsikrėtusiems ŽIV. Tačiau vis dar trūksta aktyvesnio visuomenės įsitraukimo ir supratimo, kad šiandien tai nebėra tik rizikos grupių problema, o pati infekcija, mokslo pažangos pagalba, nebėra mirtina“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras žmogus, kuriam šiemet buvo nustatyta ŽIV infekcija, užsikrėtė lytinių santykių metu, daugiausiai iš jų – heteroseksualių. Šiek tiek mažiau žmonių užsikrėtė homoseksualių santykių metu, vartodami švirkščiamuosius narkotikus ir kitais, nenustatytais keliais.

„Pastaruoju metu naujų susirgimų skaičius Lietuvoje laikosi panašus, nėra labai ryšių padidėjimų, tik keičiasi užsikrėtusiųjų grupės, tarp kurių didžiausias paplitimas. Ilgą laiką buvo žinoma, kad virusas labiausiai plinta tarp narkotikų vartotojų, tačiau dabar didesnis plitimas yra lytiniu keliu“, – sako infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė.

Gydymas nemokamas visiems be išimčių

Pasak prof. R. Matulionytės, Lietuvoje prieinamas ŽIV gydymas šiandien atitinka visas Europos Sąjungos rekomendacijas ir yra kompensuojamas absoliučiai visiems pacientams.

„Vaistų įvairovė, kurią šiandien turime, tenkina tiek pacientus, tiek gydytojus, nes galime juos pritaikyti kiekvienam atvejui. Pastaruoju metu nebuvau susidūrusi su situacija, kai pacientas negali gydytis dėl šalutinių reiškinių ir nėra kuo pakeisti skiriamų vaistų. Turime visus reikalingus inovatyvius vaistus, kurių pasirinkimo šiandien mums pilnai užtenka“, – tikina profesorė.

Gydymas tabletiniais medikamentais Lietuvoje yra kompensuojamas nuo 2004 metų, o nuo 2018 metų prieinamas absoliučiai visiems pacientams. „Gydymą nemokamai gauti gali net ir tie pacientai, kurie neturi sveikatos draudimo. Jie yra draudžiami pagal ligą, tad pakanka, kad būtų patvirtinta diagnozė ir pacientui nereikės mokėti už jam skiriamus vaistus ir priežiūrą“, – sako prof. R. Matulionytė.

Medikės teigimu, nors gydymas trunka visą gyvenimą ir vaistai dažniausiai vartojami kartą per dieną, jis yra puikiai pritaikomas prie paciento dienos ritmo, darbo pobūdžio, maitinimosi rutinos, lengvai įgyvendinamas ir gyventi tikrai netrukdo.

Kreiptis pagalbos trukdo mitai

2020 m. vasarą paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvoje yra virš tūkstančio žmonių, kuriems yra nustatyta ŽIV infekcija, bet nepaskirtas gydymas.

„Tai yra pagrindinė problema, su kuria susiduriame Lietuvoje – kad pacientai, kuriems vienu ar kitu metu buvo nustatytas virusas, neatvyko į gydymo įstaigas. Matome, kad bent kartą per metus iš visų užsikrėtusiųjų gydymo įstaigose apsilanko vos 50 proc. Vadinasi, likusi dalis nėra gydomi ir toliau platina infekciją“, – teigia prof. R. Matulionytė.

Pasak Svetlanos Kulšis, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovės, taip nutinka dėl to, kad ŽIV infekcija užsikrėtę žmonės gali ir nepajusti simptomų, gerai jaustis ir neturėti jokių išorinių požymių, tačiau įtakos tam turi ir informacijos stoka.

„Pastebime, kad žmonėms labai trūksta informacijos apie ŽIV. Yra žmonių, vis dar galvojančių, kad tai nepagydoma, mirtina liga. Jie nežino, kad šiandien turime inovatyvius vaistus ir gydymas yra prieinamas visiems. Šiandien, gavus gydymą, žmogus gali nugyventi pilnavertį gyvenimą – dirbti, pagimdyti sveikus vaikus, o svarbiausia, gydantis jis nėra pavojingas ir negali užkrėsti savo artimųjų“, – tikina S. Kulšis.

Jos teigimu, žmonėms, kurie galimai yra užsikrėtę ŽIV, kartais trūksta ryžto atlikti tyrimus. Tam įtakos turi visuomenės požiūris ir nusistovėję mitai, kad šia infekcija gali sirgti tik socialiai pažeidžiami asmenys.

„Čia svarbų vaidmenį atlieka diskriminacija, kuri vis dar nėra eliminuota, todėl žmonės bijo ir tirtis, ir gydytis. Pastebime, kad jie bijo būti pasmerkti, priskirti prie rizikos grupių, net vengia apie tai papasakoti savo artimiesiems, nes visuomenė tokiems pacientams vis dar priklijuoja tam tikras etiketes. Tokiais atvejais mes siūlome anoniminį ištyrimą ir užtikriname konfidencialumą“, – sako „Demetra“ vadovė.

Kada sunerimti?

Medikų teigimu, pirmieji ŽIV požymiai būna įvairus, tačiau pirmiausia reikia pačiam įvertinti užsikrėtimo riziką, nes visi stebėjimai rodo, kad patys žmonės ją įvertina prastai.

„Kadangi žmogus sunkiai susieja savo elgesį su rizika, ištyrimą dažniau turėtų inicijuoti sveikatos darbuotojai. Žmonėms neretai kyla sunkumų įvertinant, ar partneris nepriklausė rizikos grupei – nevartojo narkotikų, nesėdėjo įkalinimo įstaigoje ar neturėjo homoseksualių lytinių santykių“, – sako prof. R. Matulionytė.

Gydytojos teigimu, virusą kartais galima atpažinti ir pagal indikacines ligas, tačiau prieš tai vis tiek svarbu įvertinti galimą riziką, kad nebūtų nepagrįstų baimių, kurios sukeltų nereikalingą stresą.

„Jeigu žmogus dažnai serga pandeminėmis infekcijomis ar bent du kartus per metus jam yra diagnozuojamas plaučių uždegimas, tada yra ryški indikacija, jog reikia išsitirti dėl ŽIV. Sunerimti reikėtų ir tais atvejais, kai pacientui dažnai skiriami antibiotikai, taip pat virusą išduoda dažna burnos ar makšties kandidozė, svorio netekimas, viduriavimas, prakaitavimas naktimis, apetito dingimas, neaiškūs bėrimai, sunki žvynelinė ir kitokios odos problemos, limfmazgių padidėjimas. Pirminės ŽIV infekcijos simptomai gali pasireikšti praėjus 3-4 savaitėms po rizikingo elgesio ar situacijos. Pacientas gali pajusti gripo simptomus, kuriuos lydi limfmazgių padidėjimas, gerklės, raumenų skausmas“, – sako profesorė.

Pajutus galimus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, jį įspėjant apie numanomą riziką, kad medikas galėtų paskirti ŽIV tyrimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt