Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Popiežius Pranciškus. Scanpix nuotr.
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA
„Paprašiau paleisti Aung San Suu Kyi ir Romoje susitikau su jos sūnumi. Pasiūliau Vatikanui suteikti jai prieglobstį mūsų teritorijoje“, – sakė popiežius per susitikimus su jėzuitais Azijoje, kurioje lankėsi anksčiau šį mėnesį.
Dienraštis „Corriere della Sera“ paskelbė italų kunigo Antonio Spadaro straipsnį, kuriame pateikiamos ištraukos iš šių privačių susitikimų, vykusių Indonezijoje, Rytų Timore ir Singapūre rugsėjo 2-13 dienomis.
„Šiandien negalime tylėti dėl padėties Mianmare. Privalome ką nors daryti, – kalbėjo popiežius per tuos susitikimus. – Jūsų šalies ateitis turėtų būti taiki ateitis, grindžiama pagarba kiekvieno žmogaus orumui bei teisėms ir pagarba demokratinei sistemai, leidžiančiai kiekvienam prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo.“
78 metų Suu Kyi atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę dėl įvairių kaltinimų, pradedant korupcija ir baigiant COVID pandemijos apribojimų nepaisymu.
AFP nepavyko susisiekti su chuntos atstovu spaudai, kad jis pakomentuotų popiežiaus Pranciškaus pateiktą pasiūlymą.
2015 metais Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga laimėjo pirmuosius demokratinius rinkimus Mianmare per 25 metus.
Ją suėmė kariuomenė, 2021 metais įvykdžiusi perversmą, ir vietos žiniasklaida teigia, kad būdama nelaisvėje ji turi sveikatos problemų.
1991 metų Nobelio taikos premijos laureatė kadaise buvo vadinama žmogaus teisių švyturiu.
Tačiau 2017-aisiais ji neteko tarptautinių rėmėjų palankumo, nes buvo apkaltinta nieko nedariusi, kad sustabdytų kariuomenės vykdytą šalies musulmonų rohinjų mažumos persekiojimą.
Dėl susidorojimo vis dar vyksta Jungtinių Tautų genocido tyrimas, o į kaimyninį Bangladešą pasitraukusių rohinjų pabėgėlių teigimu, persekiojimas tęsiasi.
Nuo 2021 metų perversmo daugiausia budistinį Mianmarą krečia neramumai: chunta kovoja ir su jau įsitvirtinusiomis etninėmis sukilėlių grupėmis, ir su vėliau susikūrusiomis prodemokratinėmis pajėgomis.