Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai pirmadienį, prieš išvykdami į protestą dėl tiesioginių išmokų Briuselyje, teigė, kad yra siekiama, jog išmokų lygis Lietuvos žemdirbiams būtų arčiau ES vidurkio.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad situacija ES yra gana sudėtinga, nes vyksta „pažadų dalijimas su potekste diskriminuoti žemdirbius“.
„Svarstomame naujame žemės ūkio biudžete įžvelgiame diskriminuojamus elementus, pavyzdžiui, harmonizavimą. Gyvename pažadais, kad šios paramos sąlygos bus vienodinamos ir harmonizuojamos, tačiau Lietuva gauna mažiau nei 70 proc. ES paramos vidurkio, kai planavome iki šios dienos pasiekti bent 90 proc. išmokoms. Žemdirbiams didelį nerimą kelia tokios sąlygos“, - sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Po šios protesto akcijos gali būti ir kitos. Jeigu Europos Parlamentas neatkreips dėmesio, turėsime pakeltomis galvomis rodyti norą lygių teisių žemdirbių paramos sprendime“, - pridūrė A. Svitojus.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė, kad Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.
„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalis. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 m. laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 m.
Dėl to spalio 18 dieną ŽŪR Briuselyje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos pasitarimo metu inicijuoja protestą.
Kaip kiek anksčiau Eltai sakė A. Svitojus, ši protesto akcija nebus paskutinė.
„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.
Pasak jo, dabar pats laikas protestuoti, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. Į protesto akciją kviečiama ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, džiaugiasi lietuvių iniciatyva ir „jungiasi iš paskos“, sakė A. Svitojus.
Paklaustas, kiek žmonių dalyvaus proteste, jis sakė, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 protestuotojų, nes „tai nėra streikas ar kelių blokavimas“. Vis dėlto proteste dalyvaus 56 atskirų ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai į Briuselį.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
ELTA