Žemaitiško identiteto paieškos atvedė prie paminklo Saulės mūšiui

Šiauliai

Šiaulių žemaičių bendruomenės „Saulaukis“ pirmininkė Silvija Baranauskienė ir vienas iš steigėjų prof. Juozas Pabrėža. A. Rutkausko nuotr.

Alaina ŠtreimikytėŠaltinis: Etaplius.lt

237033

Šiaulių žemaičių bendruomenės „Saulaukis“ atlikta apklausa susilaukė visuomenės dėmesio. Pristatydami apklausoje gautus duomenis,  Žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ vienas iš steigėjų kalbininkas prof. Juozas Pabrėža ir pirmininkė, lituanistė, Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė kartu teigė – „Šiauliai yra garbinga Žemaitijos istorinė žemė“. Jie pristatė ir tolimesnius žemaičių bendruomenės planus – statyti paminklą „Saulės mūšiui“, išleisti Žemaitijos istorijos vadovėlį bei skatinti žemaičių kalbos ir rašybos mokymą ugdymo įstaigose. Po tokių bendruomenės pasiūlymų kilo arši diskusija viešojoje erdvėje.

Reakcijų lavinos sulaukę duomenys

Apklausoje, kuri buvo skelbiama Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje, buvo klausiama, su kuriuo etnografiniu regionu save sieja šiauliečiai. Gauti duomenys nustebino miesto gyventojus. Spaudos konferencijoje buvo teigta, kad apklausoje dalyvavo iki 500 žmonių, tokį respondentų skaičių teigiamai vertino prof. Juozas Pabrėža. Jo žodžiais, Lietuvoje apklausos laikomos nusisekusiomis, kai jose dalyvauja bent 1000 žmonių šalies mastu, todėl vieno miesto apklausoje, toks respondentų skaičius, pasak profesoriaus, yra reprezentatyvus.

Su tokiu vertinimu nesutiko Šiaulių miesto gyventojai, kurie socialiniuose tinkluose sukritikavo apklausą. Socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai (kalba netaisyta): „aš kaip etninis šiaulietis mužikų kalba tikrai nešnekėsiu“, „nemoku žemaičių kalbos, ji man nepatinka!!!”, „žemaičiai, nemokantys kalbėt žemaitiškai“, „jokiu būdu nenoriu būti žemaitė, jie plinta kaip maras...“.

Žmonių nepasitenkinimas pylėsi per kraštus, nemaža dalis jų manė, kad 500 respondentų skaičiaus nesiekianti apklausa, negalėjo nuspręsti už visą miestą, kuriame gyvena apie 100 tūkst. gyventojų.

Žemaičių draugija pas Šiaulių miesto merą. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.

Meras pasiūlymus vertina teigiamai

Šia tema savo paskyroje socialiniame tinkle prabilo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Nuskambėjo įdomus pasiūlymas. Gal tikrai  verta diskutuoti dėl meninio akcento, žyminčio 1236 metus - t. y. Šiaulių vardo  pradžią? Kalbama apie skverą prieš miesto Savivaldybę. Ten, kur dabar jau yra parengta būsimo meninio akcento  vieta.

Ar obeliskas? Mat tas paminklo klausimas pradėtas lyg ir 2006? Ir niekaip nepavyksta. Gal todėl, kad, pvz., obeliskas nelabai nori čia atsirasti? Kartais architektai ir meno žmonės  sako - pati vieta išstumia. Kas žino. Gal ir taip? Būtų smalsu sužinoti miesto gyventojų nuomonę? Man tas 1236 metų pasiūlymas skamba gana patraukliai? Ir gana logiškai.“

screenshot-2022-06-13-122958.png

Komentaruose po šiuo pranešimu užvirė karšta diskusija. Šiauliečiams rūpėjo ne tik paminklas, planuojamas toje pačioje aikštėje, kurioje jau du kartus nesėkmingai buvo planuotas paminklas laisvei. Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė palietė ir šiauliečių etnografinės tapatybės klausimą.

„Mūsų miestas yra unikalus visos Lietuvos kontekste, nes „paklodės pritempti“ prie vieno etnografinio regiono negalima, net ir nereikia. Šiauliečiai kalbame vakarų AUKŠTAIČIŲ tarme. Į Šiaulius sueina keliai ir gyvena daugiausia žmonių, kilusių iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Žiemgalos. Tikrai turime istorinių sąsajų su Žemaitija – bet kodėl tik tai dabar pastaruoju metu akcentuojama? Niekas ties tuo nesiginčija. Kodėl, svarstant apie dabartinio miesto tapatybę, nesikviečiamos Žiemgalos, Aukštaitijos kultūros draugijos?“ – rašė ji.

Apklausa gali būti paremta suinteresuotų žmonių nuomonėmis.

Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė, profesorė Genovaitė Kačiuškienė portalui „Etaplius“ komentavo, kad moksliniu požiūriu respondentų skaičius tinkamas, bet rezultatai statistiniu požiūriu nėra reikšmingi.

„Moksliniuose tyrimuose, patvirtinančiuose ar atmetančiuose iškeltas hipotezes, toks respondentų skaičius yra tikrai pakankamas. Tačiau ir šiuose tyrimuose matematinės statistikos požiūriu gauti 58 procentai teigiamų atsakymų nėra reikšmingas rezultatas. Manyčiau, kad čia galėtų būti tik žvalgomoji apklausa, skirta pažiūrėti, kokia linkme rutuliojasi nuomonės formuluojamu klausimu. Bet jokiu būdu ne galutinis sprendimas.

Juk tarp tokio palyginti nedidelio respondentų skaičiaus galėjo būti ir nemaža dalis suinteresuotų teigiamu sprendimu asmenų. Galutiniam sprendimui reikėtų surengti kažką panašaus į Šiaulių miesto gyventojų referendumą ar visuotinę apklausą, nes yra kalbama apie didelės Šiaulių miesto gyventojų dalies tapatybės keitimą“, – sakė profesorė.

Įvykdytos apklausos reprezentatyvumo klausimą po Šiaulių mero pranešimu socialiniame tinkle palietė ir Rūta Stankuvienė.

„Juokinga ir nereprezentatyvi 500 asmenų apklausa, kuria norėta išsiaiškinti šiauliečių tapatybę, ir tai parodė, kad beveik pusė (42 %) sieja save su aukštaitiškumu, žiemgališkumu, šiaulietiškumu ar kt., bet ne su žemaitiškumu. Verta toliau tęsti darbus, tyrimus, bet kokybiškai ir atsakingai“, – socialiniame tinkle komentavo Rūta Stankuvienė.

Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas Vigmantas Butkus kalbėdamas su „Etaplius“ žurnalistais išreiškė nuomonę sakydamas, kad ši apklausa yra visiškai nereprezentatyvi. Literatūrologas teigė, kad „tai yra suinteresuotų žmonių nuomonės pareiškimas“ ir pridūrė, kad apklausas turėtų atlikti mokslininkai pagal statistinius principus.

etno-2022-04-21-web.jpg

Ne vieną dešimtmetį trunkančioje diskusijoje pabaigos nesimato

Lietuvių kalbininkė prof. Genovaitė Kačiuškienė sako, kad Žemaičių kultūros draugijos suvažiavime siūlytos idėjos registruoti visus žemaičius, išduoti jiems žemaičių pasus, įteisinti istorinį Žemaitijos regioną ir žemaičių kalbą, išleisti Žemaitijos istorijos vadovėlį bei skatinti žemaičių kalbos ir rašybos mokymą ugdymo įstaigose yra „graži idėja stiprinti ir plėtoti žemaičių kultūrinį identitetą. Bet kas buvo prieš kelis šimtus metų kažin ar gali būti grąžinama ir įteisinama šiandien  Šiauliuose.“

Literatūrologas Vigmantas Butkus sakė, kad visi Žemaičių kultūros draugijos siūlymai ir turėtų likti draugijos reikalu.

„Nereikia bandyti įvaizdine prasme keisti Šiaulių įvaizdį į Žemaitijos miestą, pasakykite žmogui iš Skuodo, kad Šiauliai Žemaitija ir jis juoksis“ – teigė jis.

Priešingą nuomonę turi Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius. Apie atliktą apklausą iš „Etaplius“ žurnalistų išgirdęs jis nenustebo ir sakė – „Šiauliai visada buvo Žemaitijos sudėtyje“. Taip pat jis pridūrė, kad Telšiuose yra vadinamasis Žemaitijos gaublys, kuriame yra sužymėti visi Žemaitijos miestai, miesteliai ir kaimai. Šiauliai visada buvo ir bus šio gaublio dalis.

Nors ir patvirtino faktą dėl Šiaulių priklausymo Žemaitijai, Egidijus Vaškelevičius visgi dvejoja dėl atliktos apklausos realumo – „tokia apklausa neatspindi tikrosios gyventojų nuomonės, joje tikriausiai dalyvavo interesantai pritariantys arba nepritariantys šiam teiginiui“.

Atrodo, kad diskusija ar Tilžės gatvė Šiaulius dalija į dvi – Žemaitijos bei Aukštaitijos puses dar nebaigta. Girdint specialistų pasisakymus ir skaitant šiauliečių komentarus socialiniame tinkle susidaro įspūdis, kad miesto gyventojai primesto identiteto nenori. Šiauliečiams norint kartą ir visiems laikams išspręsti šį klausimą, iš tiesų gali prireikti referendumo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt