Žemaičių muziejus „Alka“ kviečia prisiminti Rainių tragediją

Telšiai

Žemaičių muziejaus „Alka“ nuotr.

EtapliusŠaltinis: Žemaičių muziejus „Alka“

368959

Telšių rajono gyventojai kviečiami prisiminti Rainių tragediją – skausmą, kuris nemiršta. Birželio 24-ąją, nuo 17.30 val., visi kviečiami į Rainių kankinių pagerbimo renginius, kurie tradiciškai baigsis naktį, 23 val., iš birželio 24-osios į 25-ąją.

Organizuojama naktinė ekskursija „Rainių tragedija: atmintis gyva“ Rainių Kančios koplyčioje ir miškelyje. Tai ne šiaip pasivaikščiojimas. Tai – tylus žingsnis per tamsą, kurioje kadaise nebeliko žmogiškumo. Tai – skausminga kelionė į istorinę naktį, kai žiaurumas pasiekė savo viršūnę. Tą 1941 metų naktį iš birželio 24 į 25 d. Rainių miškelyje sovietai nukankino ir nužudė 76 politinius kalinius, iš kurių dešimt buvo skautai, likę ištikimi savo priesaikai: Dievui, Tėvynei, Artimui. Šiemet ekskursijoje didesnis dėmesys bus skiriamas jiems.

Lietuvai teko išgyventi daug didingų ir sunkių valandų. Anuomet turėjusiai didžiulę valstybę, jai buvo lemta patekti į pietų ir rytų slavų pinkles. Šiuomet ji prarado ne tik valstybinę nepriklausomybę, bet ir turėjo daug egzistencinių pavojų tautinei egzistencijai. Godus imperialistinis kaimynas iš Rytų dešimtmečius siekė išnaikinti lietuvių tautą. Nepavyko. Tačiau paliko daug gilių žaizdų.

Prieš keletą mėnesių Masčio ežero pakrantėje įkurdintas dar vienas meno ženklas – skautiška meškos skulptūra, kuriai suteiktas simboliškas Rainių kankinio, paskutinio prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos skautijos Telšių tunto tuntininko Zenono Tarvainio vardas. Kūrinio autorius – VDA Telšių fakulteto absolventas Simonas Grigutis.

Prasidėjus sovietų okupacijai, 1941 m. Z. Tarvainis tapo viena iš Rainių tragedijos aukų – kartu su kitais politiniais kaliniais jis buvo žiauriai nukankintas Rainių miškelyje. Tą naktį kartu su juo Rainiuose nužudyti dar 9 skautai: Plungės gimnazijos mokinys Povilas Balsevičius, Telšių valstybinės amatų mokyklos mokiniai Kazys Baltrimaitis, Antanas Čiužas ir Kazys Puškorius, Telšių apskrities ipotekos skyriaus vedėjas Pranas Gužauskas, Telšių apskrities ipotekos skyriaus vedėjas, Plungės elektros stoties raštvedys Bronius Križinauskas, Žemaičių Kalvarijos pieninės vedėjas Vaclovas Pabarčius, Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentas Zigmas Parafinionavičius, Telšių vyskupo Valančiaus gimnazijos abiturientas Hermenehildas Žvirzdinas. „Jūsų vėliavos dėl to, turbūt, neblunka, kad jas dažote mūsų krauju,“ – atvirai kirto Z. Tarvainis tardytojui. Jų sudarkyti, išniekinti kūnai atgulė Telšių senųjų kapinių aukštam kalnely, brolių kape. Tik B. Križinausko kūną tėvai parsivežė į Plungę, o Vaclovas Pabarčius palaidotas Alsėdžių kapinaitėse, netoli Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus kapo.

Po egzekucijos kankinimo dalyviai pabėgo, kankinamieji – nukankinti. Tačiau išvydus nukankintųjų lavonus buvo galima suprasti ir įsivaizduoti, kokias kančias teko išgyventi ir kokiu iškrypėlišku žiaurumu kaliniai buvo nukankinti. Vaikų neatpažino motinos, žmonos – savo vyrų, broliai ir seserys – brolių, draugai – draugų.

Laidotuvės vyko 1941-ųjų liepos 1 d. Telšių miestas atrodė ne taip, kaip kasdien, skausmas buvo pervėręs kiekvieną, net ir nepažįstantį kankinių. Nuo išsivadavimo valandos, trumpą laisvės akimirką, iškeltos trispalvės buvo perrištos juodais gedulo kaspinais. Visų veidai – liūdni ir rūstūs. Vyko tokios laidotuvės, kokių ne tik Telšiai, bet ir visas kraštas dar nebuvo regėjęs.

Organizatorių nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt