Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Marijampolės savivaldybės Želsvos pagrindinė mokykla – viena iš tų nedaugelio senųjų mokyklų, kurių šimtmetis sutampa su mūsų valstybės 100-mečiu. Mokykla gimė 1918 m. kartu su susikūrusia nepriklausoma modernia mūsų valstybe, taip simboliškai atgaivinant senojoje Lietuvoje (1253–1795 m.) puoselėtą valstybingumo tradiciją.
Iškilmingas mokyklos šimtmečio minėjimas prasidėjo sugiedant mokyklos himną, kuriame skambėjo žodžiai: „Čia – Želsvelė srauni, / čia – vaikystės takai“.
Direktorė Lina Kvederevičienė pasveikino visus susirinkusius, tuos, kuriems brangi ši mokykla – buvusius mokytojus ir mokinius, vadovus, dabartinį mokyklos kolektyvą ir visą miestelio bendruomenę, nes mokykla – tai vietinis šviesos žiburys. „Sveiki visi, subėgę pasilabinti, apsikabinti“, – sakė direktorė ir kartu klausė: ar mes išliksime dar bent 50 metų? Atsakymą į šį klausimą žino tik vietos gyventojai, nes tai priklausys nuo jų. Mokyklai kaita ir tobulėjimas tapo būtinybe, bet be vaikų visa tai netektų prasmės. „Mokyklą kurti turime visi kartu“, – kalbėjo direktorė ir padėkojo visiems už nuoširdų darbą ruošiant šį jubiliejų.
Buvo parodytas filmas apie mokyklos istoriją: pirmasis pastatas – gyventojo Treigio namas, pirmasis mokytojas – Bočys. Mokiniai, ruošdamiesi minėti garbingą jubiliejų, surengė akciją „Bėgam į mokyklą“ ir surado visas tas vietas, kur buvo mokyklos pastatai, taip tarsi pasikartodami savo mokyklos istoriją. Pasirodo, dabartinis pastatas yra šeštasis, kai kurie iš senųjų pastatų dar tebestovi, o kitų jau nebėra, vietą težymi tik seni beržai...
Tylos minute pagerbtas atminimas tų bendruomenės narių, kurie jau iškeliavo amžinybėn.
Sveikinimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, pabrėždama, kad jau 36 metai, kai kartu su direktore L. Kvederevičiene tą pačią dieną tapo šio krašto istorijos dalimi. Merė į šventę atvyko ne tuščiomis – su milžinišku tortu, dovanomis ir padėkos raštais, kuriuos įteikė mokytojams Gintautai Janauskienei, Daivai Daukšienei, Broniui Kaubriui, Laimutei Malinauskienei, Daivai Taraskevičienei ir direktorei L. Kvederevičienei.
Tarp sveikintojų buvo Liudvinavo šv. Liudviko parapijos klebonas teol. dr. Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos direktorė Nijolė Latvaitienė, Seimo nario Kęstučio Mažeikos atstovė, Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė ir daugelis kitų. Mokyklos pasveikinti atvyko ir viešnia iš Vokietijos – geradario ir rėmėjo Manfredo Švako dukra Eva Klingenberg. Ji po tėvo mirties perėmė vadovauti labdaros organizacijai „Pagalba Lietuvos vaikams“, kuri daugybę metų remia mokyklą ir visą miestelį.
Aišku, buvo daug gražių muzikinių pasirodymų, kuriuos atliko mokiniai ir Marijampolės kultūros centro šokių kolektyvas „Žaltytis“. Atidengta atminimo skulptūra. Prie jos atsiradimo prisidėjo nemažas būrys žmonių: eskizą sukūrė mokytoja G. Janauskienė, pagamino tautodailininkas Klemensas Kvainauskas, ąžuolą padovanojo mokinių tėvai Oksana ir Vaidas Karpavičiai, o darbą finansavo organizacija „Pagalba Lietuvos vaikams“.
Šventės pabaiga buvo tikrai gimtadieniška: vyko diskoteka, netrūko įvairių vaišių, buvo batutas, veikė cukraus vatos aparatas, muilo burbulų mašina.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos