Zarasuose minima „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“

Zarasai

Zarasų rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė

Kasmet vasario 21-ąją dieną atvertę kalendoriaus lapelį skaitome: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Pirmą kartą apie šią dieną UNESCO paskelbė 1999 m. lapkričio 17 d., o 2002 m. ją oficialiai pripažino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Kalba – savita kiekvienos tautos ypatybė, mąstymo išraiška. Štai kodėl šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, ja perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą ,,Kalba yra didis mūsų tautos statybos paminklas“. Tokiais žodžiais gimtosios kalbos svarbą pabrėžė vienas didžiausių lietuvių kalbininkų Jonas Jablonskis. Kalba yra pagrindinis bendravimo būdas, todėl kiekvienam tikram piliečiui jo gimtoji kalba yra svarbi, brangi, išskirtinė. Gimtoji kalba – tai tu pats. „Didi gėda savosios kalbos nemokėti...“– sakė lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis.

Norėdami atsekti, iš kur kilusi lietuvių kalba bei kokia jos raidos istorija, neapsieisime be Lietuvos valstybės, Baltijos regiono bei pasaulio istorijos. Čia svarbu žinoti, kad senovėje didžioji dalis pasaulio žmonių kalbėjo indoeuropiečių prokalbe. Tačiau ilgainiui jie pradėjo migruoti, apsigyveno naujose teritorijose ir suskilo į atskiras gentis. Dėl to natūraliai ir indoeuropiečių prokalbė išsišakojo į skirtingas kalbų grupes, iš kurių susiformavo dauguma šiuolaikinių kalbų.

Viena iš tokių kalbų grupių yra baltų kalbos. Jomis šnekėta didelėje teritorijoje į rytus nuo Baltijos jūros. Baltai taip pat ilgainiui atsiskyrė į dvi dideles grupes – vakarų bei rytų baltus. Tai įvyko maždaug pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje. Iš rytų baltų kilo tiek lietuvių, tiek latvių kalbos, ilgą laiką egzistavusios kaip rytų baltų kalbos dialektai. Jos viena nuo kitos visiškai atsiskyrė ir tapo savarankiškomis kalbomis V–VII a.

Keletas įdomių faktų apie lietuvių kalbą:

Lietuvių kalba – archajiškiausia indoeuropiečių kalbų grupėje.

Lietuvių kalbai daugiau nei 5000 metų.

Lietuvių kalba patenka į seniausių pasaulio kalbų penkioliktuką.

Tai labiausiai vartojama Baltų kalba.

Iš visų Europos kalbų lietuvių kalboje yra daugiausia maloninių ir mažybinių žodžių.

Lietuvių abėcėlėje yra analogų pasaulyje neturinti raidė – ė.

Abėcėlėje naudojamos nosinės ir varnelės yra pasiskolintos iš lenkų ir čekų.

Spaudos draudimo laikotarpiu slapta po pastatais buvo įrengiamos spaustuvės, kuriose leistos knygos ir kiti periodiniai leidiniai.

Tik Lietuvoje veikė knygnešių judėjimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt