Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.
Jurga SagadinaitėŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Literatūros pasaulyje Mykolo pavardė nuskambėjo prieš dešimtmetį – tuomet jis laimėjo Pirmosios knygos konkursą ir išleido apsakymų rinkinį „Grubiai“. Šįkart į Zarasus autorius atvyko pristatyti naujos savo knygos „Kambarys“. Autorių kalbino docentė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Baliulė.
Rašymas, atvirai mintimis dalijosi Mykolas, jį lydi jau seniai – ilgus metus rašė „į stalčių“, kol galiausiai nutarė tuo pasidalyti su skaitytojais. Pasirinkęs autofikcijos formą, jis rašo apie aplinką, kurią puikiai pažįsta, o pats tampa tam tikru pagrindu, karkasu savo personažui.
Kalba, pasak rašytojo, yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir kūrybinė medžiaga. Paradoksalu, bet jam, mylinčiam lietuvių kalbą, nebuvo lengva į literatūrą atnešti buitinę, ne visada gražią, tačiau kasdienybėje girdimą šneką.
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.
Kambarys – tai ne tik fizinė erdvė, bet ir vieta, kur gimsta kūryba, mezgasi bendravimas, o kartais apsigyvena vienatvė. Čia – ir kompiuteris, ir Tinderis (taip, jis – vienas iš veikėjų!), ir bandymai perkelti romantinius santykius iš virtualybės į realybę. Pats autorius šią knygą vadina meniniu tyrimu, kuris pateisina visus veikėjo sprendimus. Pokalbio metu gvildentos ir gilesnės temos – žmonių nesusikalbėjimas, kartų skirtumai, kalbos kaita, skaitmeninio bendravimo iššūkiai.
Zarasai ir Dusetos – Mykolui artimos vietos – taip pat minimos „Kambaryje“. Pasak vakaro moderatorės, jos tampa ne tik prisiminimų, bet ir literatūrinės tapatybės dalimi. Neapsieita ir be klausimo apie menišką Mykolo šeimą – juk nuo „genų“ niekur nepabėgsi.
Dešimt metų skiria „Grubiai“ ir „Kambarys“, o Mykolas pažadėjo, kad bus dar ne viena knyga, o ir laukti tiek ilgai gal nereikės. Jis nuoširdžiai atsakinėjo į visus susirinkusiųjų klausimus – nuo literatūrinių paralelių iki virtualaus gyvenimo subtilybių. Vakaro atmosfera buvo gyva, atvira – tokia, kaip ir pats autorius.
Susitikimai su rašytojais primena, kad knyga – tai ne tik žodžių rinkinys, bet ir tiltas tarp žmonių. Tikimasi, kad literatūros mylėtojai dar ne kartą susiburs įkvepiančiam bendravimui bibliotekoje.