Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje – R. Petniūno knygų lobynas: nuo inkunabulų iki miniatiūrinių knygelių

Zarasai

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

EtapliusŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parodų salėje (D. Bukonto g. 20) nuo gegužės 7 d. eksponuojama kolekcininko Ramučio Petniūno retų knygų paroda iš asmeninės bukinistinės kolekcijos. Pristatomi vertingi ir istoriškai reikšmingi leidiniai.

Ramutis Petniūnas apie savo kolekciją rašo:

Šioje, VšĮ „Meshka Technologies“ kartu su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka organizuotoje parodoje, eksponuojamos 108 retos knygos – nuo XV a. pabaigos inkunabulų iki XX a. vidurio miniatūrinių leidinių, atspindinčių knygos raidą, grožį ir žmogaus pastangą išsaugoti žodį.

Parodoje pristatoma šios ir kitų šimtas knygų:

Dalis į atskirą knygą įrištų lapų, skirtų pristatyti Lietuvą (atskiru skyriumi – Žemaitiją) ir Lenkiją iš 1544 metų Sebastiano Münsterio „Kosmografijos“. Pažymėtina, kad šis leidinys trimis metais senesnis už pirmąją spausdintą knygą lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Katekizmą“, išleistą 1547 metais, ir jame jau pavaizduotas vienas pirmųjų Vyčio atvaizdų.

Kaip duoklė pirmajai spausdintai knygai pasaulyje – Johanno Gutenbergo Biblijai, išspausdintai apie 1455 m., pristatoma jos dalis – „Mainz: Gutenberg Museum“ išleista 5 milimetrų aukščio miniatiūrinė knyga.

Angelo da Chivasso Summa Angelica de Casibus Conscientiae. Venezia, 1492 m. Po 1486 m. pirmojo leidimo, 1492 m. leidimas Venecijoje – vienas ankstyvųjų po pirmosios spaudos bangos Europoje. Tai vienas pirmųjų bandymų sistemingai atsakyti į klausimą: kaip gyventi teisingai – ir pagal Dievą, ir pagal sąžinę. Beje, 1492 m. – tai metai, kai Kristupas Kolumbas išplaukė į Ameriką, o Europoje jau plačiai plito spauda. Ši knyga atspindi tuometinį Bažnyčios poreikį aiškiai ir sistemingai aprašyti moralinius principus kasdieniame gyvenime.

Seniausia parodoje eksponuojama knyga – išleista 1490 m. Lione, spaustuvininko Janon Carcain leidykloje. Tai alegorinis tekstas – „Pokalbis tarp Pasaulio ir Religijos“, kuriame pasaulietinė išmintis ir dvasinis gyvenimas tarsi ginčijasi, kas vertingiau. Šis retas XV a. leidinys – tai ne vien teologinis traktatas, bet ir gyvas dvasinis žodis, kurį savo laiku klausė minios. Bernardinas Sienietis savo pamokslais kvietė žmones gyventi ne vien pagal įstatymą, bet ir pagal sąžinę, o knyga čia – dvasinio atsinaujinimo priemonė.

K. Siemenowicz „Didysis artilerijos menas“, 1676 metų leidimas.

Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód, za nayiaśniejszego hospodara Zygmunta III. w Krakowie w roku 1588 – paskutinis leidimas.

Ypatingai reta ir viena iš gražiausių bei prabangiausių lietuviškų knygų – Aušros žvaigždė, arba Maldų knygelė, skiriama seniems žmonėms. Vilnius. Juozapo Zavadzkio lėšomis ir jo spaustuvėje, 1907 m.

Viena mažiausių lietuviškų miniatiūrinių knygų – Lietuvai 1000 metų, kurioje aprašomi svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai, ir kitos.

Raštingumas Lietuvoje: skaičiai ir tikrovė

XVIII a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje raštingų buvo vos apie 10–15 % žmonių.

XIX a. viduryje, ypač po baudžiavos panaikinimo (1861), raštingumo lygis pradėjo kilti – tačiau XIX a. pabaigoje raštingų dar buvo tik apie 30–40 %.

Tarpukariu, iki Antrojo pasaulinio karo, jau apie 80 % Lietuvos gyventojų mokėjo skaityti ir rašyti, tačiau kaimiškose vietovėse skaičiai buvo žymiai mažesni, ypač tarp moterų.

Daugelyje šeimų, ypač kaimo vietovėse, išleisti vaiką į mokslus buvo ne tik tikslas ir pasiryžimas, bet ir finansinis išbandymas. Daugiavaikė šeima galėdavo išleisti mokytis tik vieną sūnų, ir net tam reikėdavo parduoti gyvulius, atiduoti sklypą arba siųsti brolį į svetimą tarnybą.

Baigęs mokslus vaikas – šeimos geresnio gyvenimo viltis. Knyga šeimoje reiškė orumą, ateitį ir pažangą. Mokykla – tai vartai į miestą, į platesnį pasaulį ir galimybes.

Skulptūra su knyga – tylus liudijimas

Kartu su knygomis pristatomos lietuvių liaudies skulptūros, vaizduojančios šventuosius ir simbolines figūras, laikančias atverstas knygas – kaip šviesos ir išminties ženklą. Knyga šiame kontekste – ne tik tekstas, bet ir simbolinis šviesos objektas, jungiantis amžius, rankas, mintis ir širdis. Parodoje eksponuojama:

Skulptūra „Šventoji Ona“ – viena jautriausių ikonografinių kompozicijų. Čia knyga – motinos rankose. Ji moko savo dukrą – būsimąją Dievo Motiną – skaityti, suprasti, pažinti. Ši scena tampa ne tik religinio mokymo, bet ir švietimo, kultūros perdavimo simboliu. Kaimiškose šeimose, kur knygą galėjo pamatyti tik vienas ar keli vaikai, ši skulptūra kalba ypač jautriai – apie motinos pastangą, vaikų troškimą mokytis ir knygos reikšmę kaip viltį.

Karalaitė iš šv. Jurgio skulptūrinės kompozicijos laiko atverstą knygą kaip pažinimo ir apsisprendimo simbolį – tik žinojimu galima įveikti baimes, pažinti blogį ir rinktis gėrį.

Šventasis Pranciškus su knyga – tai paprastumo ir vidinės išminties pavyzdys. Jis atsigręžia į žodį ne kaip į teoriją, o kaip į gyvenimo kelią.

Šventasis Petras, laikantis knygą – tai Bažnyčios pamatų simbolis, primenantis, kad raštas – tiek dvasinis autoritetas, tiek žinių ištakos.

Šios parodos organizatorių tikslas – ne tik parodyti, bet ir pažadinti: jei nors vienas jaunas žmogus ar smalsus lankytojas, pažvelgęs į šias knygas ar skulptūras, pajus grožio, kruopštumo ir išminties šviesą – tikslas jau bus pasiektas. Parodą aplankyti galima iki rugsėjo 10 d.

Kviečiama pasižiūrėti vaizdo įrašą apie leidinių parodą: https://www.facebook.com/zarasuvb/videos/692246006496887.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt