Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Raguvos LiDAR nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė
Griova – pailgas reljefo pažemėjimas stačiais neapaugusiais augalija šlaitais ir siauru, V formos skersiniu profiliu. Griovų gylis būna nuo kelių iki 10–20 m, ilgis – nuo keliolikos metrų iki kelių kilometrų. Dažnai dėl papildomų gremžių susidarymo griovos išsišakoja. Tada susiformuoja griovų sistema.
Griovų dugną gilina giluminė erozija, šlaitus ardo šoninė erozija. Dugnu nešama nuplauta arba nuslinkusi medžiaga kaupiasi žiotyse (papėdėje), suklostydama išnašų kūgius. Griovos auga ir į viršų ir žemyn tol, kol jų žiotys nepasiekia upės, jūros arba kito vandens telkinio. Šio telkinio lygis vadinamas erozijos baze. Žemiau erozijos bazės griovos giluminė erozija nebevyksta.
Kai griova pasiekia šlaito viršūnę, ji nustoja augti. Laikui bėgant susiformuoja pusiausvyra, šlaitai sulėkštėja, pasiekia stabilumo kampą, apauga augalija, dugnas išsilygina ir paplatėja. Šis pailgas U formos skersinio profilio reljefo pažemėjimas vadinamas raguva.
Griovos ir raguvos susidaro upių slėnių, ežerų šlaituose, kalvose, jos būdingos kalnų ir aukštumų regionams. Jų šlaituose dažnai vystosi gravitaciniai procesai.
Atradus šį gamtos paveldo objektą jis buvo atvertas pašalinant menkaverčius krūmus. Ateityje planuojama pastatyti informacinę lentelę šios vietos lankytojams.
Eugenijus Kulvietis (1883-1959), Zarasų ežerai. Aliejinė tapyba, XX amžiaus pirma pusė. Lietuvos Nacionalinis dailės muziejus (inventorinis numeris LNDM T 9440)