Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Žygimanto Gedvilos/Elta nuotr.
Eltos informacijaŠaltinis: Etaplius.LT
„Kiekvieną kartą „Zapad“ pratybų metu Lietuvos kariuomenės vienetams pakeliamas budrumo lygis ir tuo metu vykdome eilę nuosavų pratybų, kuriose dalyvauja ir kitos NATO šalys. (...) Taip darome todėl, kad visokių GPS trukdžių, žvalgybinių skrydžių ir kitokių provokacijų tikimybė tokių pratybų metu, kaip įprasta, padidėja“, – rašoma kariuomenės įraše.
„Taip pat todėl, kad, nepaisant to, jog matematika ir karinė logika sako priešingai, niekas negali atspėti, kokių veiksmų gali imtis priešiškos valstybės. Nežinome, kokia logika vadovaujasi ar apskritai ja vadovaujasi kita pusė“, – pridūrė ji.
Kariuomenės duomenimis, šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai stebimi Ukrainoje – prie Lietuvos sienų jų telkimas nefiksuojamas.
„Tiesa, pastarosiomis savaitėmis dažniau matomi Rusijos orlaivių skrydžiai virš Baltijos jūros, dėl kurių atitinkamai dažniau kyla NATO naikintuvai, tačiau su „Zapad“ to nesiejame“, – rašoma įraše.
„Vertiname, kad dėl veiksmų Ukrainoje Rusijos galimybės užpulti Lietuvos valstybę šiuo metu yra ribotos“, – pabrėžiama jame.
Be to, kariuomenė primena, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo šiuo metu Lietuva turi didžiausių galimybių ir resursų šalies ginkluotai gynybai didinti.
„Lietuvos kariniai pajėgumai nuo nepriklausomybės atkūrimo šiuo metu istoriškai yra didžiausi, turime sistemingai ir standartizuotai veikiančią kariuomenę, didžiausią jau pažįstamos karinės technikos skaičių, virš 50 tūkst. karių, narystę gynybiniame Aljanse ir sąjungininkų karinių vienetų savo šalies teritorijoje“, – vardijo kariuomenė.
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs jų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 m. šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų mokymams vykdyti.