Žaliūkių malūnininko sodyboje - šventinės Žolinės apeigos

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

12062

Į tradicinę Žolinės vakaronę antradienio pavakarę vėl kviečia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyba. Susirinkusiesiems čia žadamos šventinės Žolinės apeigos, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, edukaciniai užsiėmimai, dainos, šokiai ir įvairios pramogos.

Etnologai teigia, kad Žolinė pirmiausia yra krikščioniška šventė, tačiau pastebima, kad jos tradicijos susipina ir su pagonybės laikų papročiais. Nuo seno šiuo laiku baigdavosi rugiapjūtė ir po vasarojaus nuėmimo visa giminė susirinkdavo pabaigtuvių. Todėl Žolinė dažnai dar vadinama javapjūtės pabaigtuvėmis, o kartais ir bičkopio, medsukio, duonos, medaus ir pieno švente.

Senovės baltai per Žolinę atlikdavo apeigas, skirtas didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai. Ilgai buvo tikima, kad iki Žolinės (kol už naują derlių nepadėkota dievams, o vėliau ir Šv. Mergelei Marijai) galima valgyti tik šviežią obuolį, ropę ar ridiką. Kepti duoną ar valgyti šviežias bulves buvo galima tik po šventės, įsibėgėjus rugpjūčiui.

Šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas šią vasaros pabaigos šventę yra apibūdinęs: „Žolinė yra Žemės Dievo šventė, kuomet žmogus pamato, kaip jo darbas atneša rezultatų, jo sodas subrandina vaisių, miškai atveria savo gėrybių kraites ir atsiranda gamtos, žemės ir žmonių santarvė“.

Įvairiose Lietuvos vietose Žolinė švenčiama skirtingai. Žemaitijoje šventinama tik puokštė (kuriai tiko ir medetkos, ir mirtos, ir nasturtai, ir kraujažolės, ir rugiagėlės, ir ramunės, ir kitos lauko gėlės), Dzūkijoje visas derlius (bulvės, kopūstai, morkos, žirniai ir t. t.). Neatsitiktinai Dzūkijoje dar gyvas ir kitas liaudiškas šios šventės pavadinimas - Kopūstinė. Visuose Lietuvos regionuose dažnai su gėlėmis pašventinti nešami sunokę javai. Šventinamos avižos, kviečiai, miežiai, rugių varpos. Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį (kad primintų Kristaus kančią), kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke. Tikėta, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.

Žaliūkių malūnininko sodyboje tradiciškai vyks šventinės Žolinės apeigos, tačiau netrūks ir kitų pramogų. Šiemet pirmą kartą bus galima išbandyti naują edukacinį užsiėmimą ir sukurti Žolinės fotogramą. Originalaus atviruko kūryba prasidės, kai iš pateiktų gėlių ir žolynų ant šviesai jautraus popieriaus lankytojai sudėlios savo kompozicijas. Jas apšvietus kryptine šviesa ir išryškinus specialiomis cheminėmis priemonėmis, bus gaunamas vaizdas be fotokameros, o lankytojų rankose atsiras unikalus, jų pačių sukurtas atvirukas.

Pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis kvies folkloro ansambliai, kurie supažindins su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais.

Jau tapo tradicija, kad per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode veikia paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šiemet lankytojai išvys parodą „Lietuvių tautinis kostiumas“, kurioje pamatys unikaliausius, jau beveik šimtą metų muziejuje saugomus lietuviškų (daugiausiai žemaitiškų) drabužių pavyzdžius.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt