Žaibai trankysis dar du mėnesius: nukenčia nuosavi namai, pirtys, naminiai gyvuliai ir net vejos robotai

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

180346

Vasaros mėnesiai atneša ne tik malonumus, bet ir gamtos stichijų sukeltus nelaimingus atsitikimus. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kasmet nuo žaibų nukenčia ne tik statiniai, naminiai gyvuliai, bet ir inovatyvūs elektriniai kiemo priežiūros prietaisai. Dėl šios priežasties, pasak žaibosaugos specialistų, namuose reikėtų pasirūpinti apsauga nuo žaibo.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus pasakoja, kad žaibas dviem būdais gadina žmonių turtą. „Dažniausias scenarijus – netiesioginis žaibo poveikis, kai žaibas trenkia kažkur tolumoje, o jo sukeltos bangos atsklinda į elektros tinklus. Jos elektros tinklais pasiekia namus, ūkinius pastatus, pirtis ar kitą žmonių turtą, atsiranda elektros įtampos svyravimai bei įvyksta trumpasis jungimas. Šiais atvejais dažniausiai nukenčia elektros saugikliai ir elektros dėžė, taip pat namų viduje esantys bei į elektros tinklą įjungti daiktai – garso bei vaizdo aparatūra, kompiuteriai, besikraunantys išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kiti įrenginiai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.

„Gjensidige“ duomenimis, tokiais atvejais vidutinė atlyginama žala siekia 600-700 eurų. Audringomis dienomis dėl elektros įtampos kilusių nelaimių padaugėja dešimtimis kartų.

G. Norkaus teigimu, ne tokie dažni, tačiau, deja, gerokai sudėtingesnius padarinius atnešantys žaibavimo atvejai pasitaiko, kai žaibas trenkia tiesiai į gyvenamąjį namą ar kitą statinį. Dažniausiai – į šalia namo arba ant jo sumontuotą anteną ar elektros įvadą.

„Tokiais atvejais itin išauga gaisro rizika: neretai nuo išsilydžiusių laidų apsvyla arba sudega medinio namo siena. Medinėms namo konstrukcijoms žaibas gerokai pavojingesnis nei iš kitų medžiagų pastatytiems namams. Deja, pasitaiko ir tokių nelaimių, kai gyvenamieji namai supleška iki pamatų, o išmokamos žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Užsiliepsnojus ūkiniams pastatams ugnis pražudo ir juose esančius naminius gyvulius“, – kalba draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.

Pasak G. Norkaus, didesnis pavojus nukentėti nuo žaibo kyla vienkiemių gyventojams, kurių namai stovi plyname lauke be aukštų medžių ar stulpų aplinkui. Draudikas atkreipia dėmesį, kad nuo žaibo nukenčia ne tik statiniai, tačiau ir išmanioji namų aplinkos prie vejos pjovimo robotai arba jų įkrovimo stotelės.

Siekiant išvengti nelaimių žaibosaugos specialistai pataria apie galimus pavojus pagalvoti iš anksto. Pasak energetikos ir automatikos technologijų kompanijos ABB atstovės Godos Montvidaitės, norint apsaugoti namus nuo žaibo rizikų, reikia pasirinkti tinkamą žaibolaidį ir neužmiršti reguliariai jį patikrinti. 

„Renkantis žaibolaidį, reikėtų atkreipti dėmesį į skirtingus jų tipus – nuo to priklauso saugomos teritorijos dydis. Šie įrenginiai gali būti keturių tipų –18, 30, 45 ir 60 mikrosekundžių. Skaičius nurodo prieš kiek mikrosekundžių žaibolaidis išleis strimerį, pagaunantį žaibą. Kuo anksčiau strimeris bus išleistas, tuo didesnę teritoriją įrenginys apsaugos. Gyvenamajam namui užtenka 18 mikrosekundžių žaibolaidžio, tačiau, norint apsaugoti didelį objektą ar kelis, reiktų rinktis sparčiausią įrenginį“, – pataria G. Montvidaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad renkantis žaibolaidį reikėtų įvertinti jo patikimumą bei pasirūpinti saugiu prietaiso įrengimu – netinkama instaliacija gali lemti turto žalą ir sukelti pavojų gyvybei.

„Kiekvienas žaibolaidis yra patikrinamas aukštos įtampos laboratorijoje – įvertinamas jo veikimas. Pastatų apsaugos patikimumo lygis skaičiuojamas pagal kategorijas, pavyzdžiui, pirmos kategorijos pastatai yra labai svarbūs arba degūs, juose laikomos sprogstamos medžiagoms. Tokiems pastatams skaičiuojame tokią žaibosaugos sistemą, kuri apsaugotų 99 proc. patikimumu. Jeigu kalbame apie nuosavus namus, jie dažniausiai priskiriami 4 kategorijai, kuriai skaičiuojamas 84 proc. Tačiau labai svarbu matuoti ne tik žaibolaidžių, bet ir instaliacijos patikimumą: tinkamai įrengti visus tvirtinimo elementus bei pasiekti reikiamą varžą, kad žaibas būtų nukreiptas į žemę, o ne kur kitur“, – sako G. Montvidaitė.

Pasak ABB atstovės, žaibolaidžiams rekomenduojama kasmet atlikti profilaktinę patikrą. „Kasmetinis patikrinimas leidžia užtikrinti, kad elektronika veikia tinkamai ir saugiai. Jei žaibolaidis pagauna žaibą, tuomet reikėtų atlikti įrenginio patikrą. Žaibolaidžiai turi raudoną žiedą, kuris atsiranda jam pagavus žaibą. Pastebėjus raudoną žiedą taip pat rekomenduojama kreiptis į žaibosaugos specialistus ir atlikti prietaiso patikrą”, – pataria specialistė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt