Ž. Vaičiūnas apie ES svarstymus atnaujinti rusiškų dujų importą: turbūt negalima atmesti jokių variantų

Lietuva

Žygimantas Vaičiūnas. ELTA / Dainius Labutis

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

342093

Europos Sąjungoje (ES) kylant diskusijoms, jog pasiekus karo Ukrainoje paliaubų susitarimą rusiškų dujų importas į bendriją galėtų būti atnaujintas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva nėra linkusi tokių svarstymų palaikyti ir teigia, kad šalis šiais klausimais laikysis rezervuotos pozicijos.

„Tikrai šitame etape neturėtų būti kalbama apie tokius scenarijus ir manau, kad Lietuva tikrai pakankamai rezervuotai vertintų tokias žinias, tokius susitarimus. Be abejo, tolimesniame procese, jeigu vyktų derybos, negalima turbūt atmesti jokių variantų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Kaip pabrėžė Ž. Vaičiūnas, Lietuva, po 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą tapusi pirmąja ES valstybe, atsisakiusia rusiškų dujų importo, sieks tokią poziciją demonstruoti ir toliau, skatins partneres prioritetą teikti kitų, finansiškai vis labiau atsiperkančių atsinaujinančių energijos šaltinių alternatyvoms.

„Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur tiek Europos Sąjungos valstybės žiūri, tiek taip pat Lietuva ta kryptimi“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Politikas pridūrė klausimus dėl rusiškų dujų pozicijos ES energetikos šaltinių infrastruktūroje keliantis ir europiniuose formatuose, besitikintis konkrečių veiksmų plano dėl Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo.

„Mes turime formatus, kiek tai susiję su mano atsakomybe kaip energetikos ministru, tai Energetikos taryboje (…) pačioje pirmoje gruodžio 16 d. praeitais metais šį klausimą kėliau, pirmiausia, kiek tai buvo susiję su suskystintų gamtinių dujų tiekimu į Europą“, – nurodė Ž. Vaičiūnas.

„Prašėme Europos Komisijos atlikti ne tik vertinimą situacijas, bet taip pat ir pateikti kelio gaires ir konkretų veiksmų planą, kaip sumažinti šių dujų vartojimą ES valstybėse narėse. Tikimės, kad artimiausiu metu toks planas bus pateiktas“, – kalbėjo ministras.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. viso dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį 2023-iųjų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų.

Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos, daugiausia dujų tiekia Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt