Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, jei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nepasitrauks iš derybų su Baltijos valstybėmis dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros energijos pirkimo, bus imamasi kitų priemonių.
„Šiuo metu yra galimybė Vaičiūnui trauktis ir tos gėdos mums visiems neužtraukti. Jei ministras šio raginimo neišgirs, imsimės visų kitų priemonių, kad derybininkas būtų pakeistas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Ž. Pavilionis.
Anot jo, šiuo metu Lietuva derybose yra Latvijos pusėje.
„Lietuvos derybininkai stoja į Latvijos pusę ir sako, kad šiuo metu viskas yra nauja, nieko nėra ant derybų stalo, niekas negalioja. Tai sudaro sąlygas Latvijai grįžti su naujais reikalavimais ir reikalauti galimybės pirkti elektrą. Derybų objektu tampa mūsų Seime priimti įstatymai – pats nepirkimas, kai jis turėjo būti derybų raudonoji linija“, – teigė parlamentaras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Ž. Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pirmadienį kreipėsi į energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, ragindami jį nedelsiant nusišalinti nuo tolesnių derybų.
Parlamentaras Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (...) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies link, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Praėjusią savaitę sąjūdis surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje.
ELTA