PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugsėjo 6 d. 16:44

Ypatingas suolelis Šiauliuose - prasmės paieškoms drauge su A. J. Greimu (papildyta VIDEO)

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


13916

Nuo šiol šiauliečiai turės progą prisėdę ant suolelio pasišnekučiuoti su Algirdu Juliumi Greimu. P. Višinskio gatvėje, prie Humanitarinio fakulteto, atidengta šiam žymiam kalbininkui, semiotikui, eseistui skirta skulptūra.

Šis šiauliečio skulptoriaus Gintauto Lukošaičio kūrinys išrinktas geriausiu IV plenere - konkurse „(NE)ATRASTI ŠIAULIAI“, šiemet skirtame A. J. Greimo metams. Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių dailės galerija jau ketvirtą kartą kvietė menininkus dalyvauti meninių akcentų kūrimo plenere.

Algirdas Julius Greimas (1917 03 9 – 1992 02 27) - kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. 1929–1931 metais Algirdas Julius Greimas Šiauliuose lankė berniukų gimnaziją (dabar – J. Janonio gimnazija), 1940–1944 metais mokytojavo mergaičių gimnazijoje (dabar – Didždvario gimnazija) ir Prekybos institute.

Organizatorių pasakojimu, konkursui buvo pateikti aštuoni Telšių, Panevėžio ir Šiaulių menininkų darbai. Projektai buvo labai įvairūs – nuo provokatyvių meninių akcijų iki santūrių memorialinių akcentų. Labiausiai konkurso sąlygas ir kriterijus atitiko šiauliečių Gintauto Lukošaičio, Redos Uogintienės ir Dariaus Augulio kūrybiniai sprendimai.

Daugiausiai komisijos balų surinko kūrybiškiausiai istorinės atminties įamžinimą ir meninį atraktyvumą suderinusi Gintauto Lukošaičio skulptūra. Menininkas pasirinko tradicinį bronzinį A. J. Greimo biustą, tačiau jį praturtino šmaikščiais akcentais. Tai suolą ir postamentą derinantis ansamblis.

Antrą vietą užėmė Redos Uogintienės pasiūlymas sukurti medyje įsikūrusią laumę. Tai buvo A. J. Greimo mėgstamas lietuviškos mitologijos tyrinėjimų personažas. „Laumė“ atspindi Algirdo Juliaus Greimo semiotinius tyrimus aiškinant pasakas, liaudies padavimus ir vaizduoja pagoniškos dievybės transformaciją – paukščio (gegutės) virtimą mergina. Visgi, Laumė nutūpė ne medyje, o ant Šiaulių universiteto Dailės galerijos pastato sienos.

Miesto savivaldybė iš privatizavimo fondo plenerui-konkursui skyrė 17 000 eurų. Šios lėšos skirtos meninių akcentų įgyvendinimui, menininkų honorarams bei kitoms išlaidoms, susijusiomis su kūrinių pastatymu ir viešinimu.