Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Nors koronaviruso skaičiai Lietuvoje po truputį ima stabilizuotis, atsikvėpti nėra kada. Pasak prof. Vytauto Kasiulevičiaus, karantino ribojimus reikia nutraukti ne sausio pabaigoje, o balandį. Juolab kad pasaulyje siaučia dar kelių atmainų koronavirusas.
Savo nuomonę vyras išdėstė feisbuke. Pasak jo, šalyse, kuriose siautėja skirtingų ir labiau užkrečiamų atmainų virusas, prireikė labai griežtų ribojimų, kad situacija imtų rimti.
„Atlaisviname ribojimus – gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau. Apribojame savo judėjimą, mažiau leidžiame laiko susibūrimuose – susirgimų mažėja, mažiau perteklinių mirčių, o kartu išvengiame perteklinio sveikatos sistemos perkrovimo net ir naujoms viruso ataminoms vyraujant. Tai rodo ir JK bei Airijos duomenys: vyriausybės vėl ėmėsi priemonių, žmonių judėjimas į susibūrimo vietas sumažėjo, situacija ima stabilizuotis“, – aiškina profesorius.
Dar kelios efekyvios priemonės yra reguliarus testavimas, ankstyvas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliavimas. Visgi čia, pask jo, Lietuva sunkiai ką nors gali pasiekti: „Taikant reguliarų testavimą, galima būtų pradėti paslaugų sektoriaus atvėrimą. Bet be greitųjų antigenų testų ar automatizuotų PGR tyrimų linijų įdiegimo mūsų šalyje tokį visuotinį testavimą sunkiai įsivaizduoju. Nė vieno dalyko iki šiol neturime.“
V. Kasiulevičius mato tik vieną realią išeitį, padėsiančią atitolinti virusą. „Šiandien turime tik vieną efektyvią priemonę – ribojimus, jie veikia ir tie apribojimai mūsų šaliai yra būtini ne iki sausio 31 dienos, o bent iki balandžio mėnesio vidurio, kuomet UV indeksas ir oro temperatūra pradės stabdyti infekcijos plitimą. Pagaliau iki balandžio vidurio bus paskiepyti patys pažeidžiamiausi asmenys. Ir jau tuomet galima bus kalbeti apie laisvinimą“, – sako jis.